LT/Prabhupada 0589 - Mes esame pasibaisėję šita materialine įvairove
Lecture on BG 2.20 -- Hyderabad, November 25, 1972
Taigi, šis noras, kad aš susijungsiu su Dievo egzistavimu, aš tapsiu vieniu... Toks pavyzdys yra pateikiamas "Aš esu vandens lašelis. Aš dabar susiliesiu su dideliu vandenynu. Todėl aš tapsiu vandenynu." Tokius pavyzdžius dažniausiai pateikia Majavadžiai filosofai. Kai vandens lašas yra sumaišomas su vandenyno vandeniu, jie tampa vienu. Tai yra tiesiog vaizduotė. Kiekviena vandens molekulė. Yra tiek daug individualių molekulės dalių. Nepaisant to, sakykim tu sumaišai su vandeniu, ir susilieji su Bragmano egzistencija, samudra, jūra ar vandenynu. Tada vėl tu būsi išgarintas, nes vanduo garuoja iš vandenynų ir tampa debesimis ir vėl krenta ant žemės ir vėl patenka į vandenyną. Tai tęsiasi. Tai vadinama āgamana-gamana, grįžimas ir vėl maišymasis. Taigi kokia nauda iš to? Tačiau Vaišnavų filosofija sako, kad mes nenorime susimaišyti su vandeniu, mes norime tapti žuvimis vandenyne. Tai yra labai gražu. Jeigu vienas tampa žuvimi, didele žuvimi ar maža žuvimi.. Tai visai nesvarbu. Jeigu tu nersi labai giliai į vandenį, daugiau nebelieka garavimo. Tu pasilieki.
Panašiai, dvasinis pasaulis, Brahmano švytėjimas, jeigu... Nirbheda-brahmānusandhi. Tie kurie bando susilieti su Brahmano švytėjimu, jiems tai nėra labai saugu. Paimkite pavyzdį iš Śrīmad-Bhāgavatam: vimukta-māninaḥ. Vimukta-māninaḥ. Jie galvoja, kad "Aš dabar susiliejau su Brahmano švytėjimu. Aš esu saugus. Ne, tai nėra saugu. Kadangi yra pasakyta, āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ patanty (SB 10.2.32). Netgi po didelių askezių ir atgailų, vienas gali pakilti, paraṁ padam, susiliedamas su Brahmano švytėjimu. Vistiek iš ten jis gali nukristi. Jis krenta. Nes Brahmanas, dvasinė siela yra ānandamaya. Kaip Krišna, ar Absoliutas, Aukščiausias Dievo Asmuo yra ānandamaya. 'bhyāsāt (Vedānta-sūtra 1.1.12), sac-cid-ānanda-vigrahaḥ (Bs. 5.1). Taigi vien tik susiliedamas su Brahmano švytėjimu, vienas negali tapti ānandamaya. Panašiai kaip lipdamas labai aukštai į dangų. Tad pasilikti danguje, nėra ānandamaya. Jeigu tu gali rasti prieglobstį kažkurioje planetoje, tada tai yra ānandamaya. Kitu atveju, tu turėsi grįžti atgal į šią planetą.
Taigi nirviśeṣa, be įvairovės, negali būti jokios ānanda. Įvairovė yra malonumų motina. Taigi mes stengiames... Mes esame pasibjaurėję šita materialine įvairove. Nors vieni stengiasi šią įvairovę padaryti nulinę o kiti stengiasi padaryti šią įvairovę impersonalią. Tačiau tai nesuteiks mums to tikro transcendentinio malonumo. Jeigu tu gali susilieti su Brahmano švytėjimu ir priimti Krišnos ar Narajanos prieglobstį Yra nesuskaičiuojama daugybė planetų Brahmano švytėjime. Jos vadinamos Vaikuṇṭhaloka. Ir pati aukščiausia Vaikuṇṭhaloka. vadina Goloka Vrindavana. Tad jeigu tau pasisekė priimti prieglobstį vienoje iš šių planetų, tada tu esi amžinai laimingas palaimingo žinojimo būklėje. Kitu atveju, tiesiog susiliejimas su Brahmano švytėjimu nėra saugu. Kadangi mes norime ānanda. Taigi impersonaliame nulio standarte negali būti jokios ānanda. Bet kadangi mes neturime jokios informacijos apie Vaikuṇṭha planetas, Majavadžių filosofai, jie grįžta ir grįžta į šias materialias planetas. Āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ patanty adhaḥ (SB 10.2.32) Adhaḥ reiškia šis materialus pasaulis. Tai ką aš jau daug kartų aiškinau. Yra tiek daug didelių, didelių sanijasių. Jie atmeta šį materialų pasaulį kaip mithyā, jagan mithyā. ir priima sanijasą ir tada po kelių dienų, jie grįžta į socialinį darbą, politiką. Nes jie negalėjo suvokti kas yra Brahmanas. Dėl ānanda, jie turi dalyvauti šiose materialiose veiklose. Nes ānanda... Mes norime ānandamayo 'bhyāsāt (Vedānta-sūtra 1.1.12). Tad jeigu nėra dvasinės ānanda, turi būti, jie turi ateiti prie žemesnės ko]kybės. Šis materialus pasaulis yra žemesnė kokybė. Aparā. Jeigu mes negali gauti dvasinės ānanda, ar aukštesniojo malonumo, tada mes turime priimti šiuos materialius malonumus. Kadangi mes norime malonumų. Kiekvienas ieško malonumų.