LT/Prabhupada 0596 - Siela negali būti supjaustyta į gabalėlius
Lecture on BG 2.23 -- Hyderabad, November 27, 1972
- yasyaika-niśvasita-kālam athāvalambya
- jīvanti loma-vilajā jagad-aṇḍa-nāthāḥ
- viṣṇur mahān sa iha yasya kalā-viśeṣo
- govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi
Tai gi čia prasideda dvasinis supratimas, jog dvasia, Aukščiausioji Dvasia negali būti supjaustyta į gabalėlius. Nainaṁ chindanti śastrāṇi nainaṁ dahati pāvakaḥ. Pasistenkite suprasti. Mes galvojame, šių dienų mokslininkai, jie galvoja jog saulėje negali būti jokios gyvybės Ne. Ten yra gyvybė. Mes gauname informaciją iš Vedų literatūros, jog ten yra gyvybė Ten taip pat yra tokių pat žmonių kaip mes. Tačiau jie yra sukurti iš ugnies. Štai ir viskas. Kadangi, mes turime mažai patirties, jog "Kaip ugnyje gali gyventi gyvoji būtybė ?" Kad atsakyti į šią problemą Krišna sako jog nainaṁ dahati pāvakaḥ. (atskirai) Kodėl tu sėdi ten ? Tu ateik čia. Nainaṁ dahati pāvakaḥ. Dvasinė siela negali būti sudeginta. Jeigu ji būtų sudeginta, tada pagal mūsų Hindi sistemą, mes deginame kūną, tada ir siela yra sudeginama. Iš tikrųjų, taip galvoja ateistai, jog kai kūnas yra sudegintas, viskas yra baigta. Didieji, didieji profesoriai, jie taip galvoja. Tačiau čia, Krišna sako, nainaṁ dahati pāvakaḥ: "Ji nėra sudeginama" Kitaip, kaip ji egzistuoja? Na hanyate hanyamāne śarīre (BG 2.20). Everything is very clearly stated. Siela nedega, nei ji gali būti supjaustyta į gabalėlius. Tada: na cainaṁ kledayanty āpaḥ. Nei ji sušlampa. Ji nesušlampa susilietus su vandeniu. Štai materialiame pasaulyje, mes suprantame, kad ir koks kietas bebūtų... Panašiai kaip akmuo ar metalas, jis gali būti supjaustytas į gabalėlius. Gali būti atskirtas mašinos ar instrumento. Galima supjaustyti... Bet kas gali būti supjaustytas į gabalėlius. Ir bet kas taip pat gali būti ištirpintas. Reikia tik skirtingos temperatūros, tačiau viskas gali būti sudeginta ar ištirpinta. Taip pat viskas gali būti sudrėkinama, gali sušlapti. Tačiau yra pasakyta, na cainaṁ kledayanty āpo na śoṣayati mārutaḥ: nei ji gali būti išgarinta. Tai yra amžinybė. Tai reiškia jog materiali būklė, negali paveikti sielos. Asaṅgo 'yaṁ puruṣaḥ.
Vedose pasakyta, jog ši gyvoji būtybė niekada nekontaktuoja su materialiu pasauliu. Tai yra tiesiog apsiaustas. Tai nėra prisilietimas. Panašiai kaip mano dabartinis kūnas, šis kūnas, nors jis yra padengtas marškiniais ir švarku, jis nėra prisirišęs. Jis nėra susimaišęs. Kūnas visada lieka atskirai. Panašiai, siela visada lieka atskirtyje nuo šio materialaus uždengimo. Tiesiog atsižvelgiant į įvairius planus ir norus siela viešpatauja šiame materialiame pasaulyje. Visi tai gali pamatyti.