LT/Prabhupada 0735 - Mes esame tokie kvailiai, jog netikime sekančiu gyvenimu
Lecture on SB 7.9.41 -- Mayapura, March 19, 1976
Yra tiek daug berniukų. Jog... Jeigu jis pasakys, "Ne, ne, ne, Aš netapsiu jaunu vyru. Aš pasiliksiu vaiku," tai yra neįmanoma. Jis turi keisti savo kūną. Be abejonės jam nepatinka keisti savo kūną. Ne, jis privalo. Taigi panašiai, kai šis kūnas miršta, jūs galite sakyti jog "Aš netikiu jog yra kitas kūnas," tačiau yra žodis - "privalo." Lygiai taip, tas jaunas žmogus, jis gali galvoti, "Šis kūnas yra labai geras, Aš mėgaujuosi. Aš netapsiu seniu." Ne, tu privalai tapti. Toks yra gamtos įstatymas. Jūs negalite pasakyti. Panašiai, po mirties, kai šis kūnas miršta, jūs privalote gauti kitą kūną. Tathā dehāntara-prāptiḥ. Ir kas kalba? Aukščiausias Viešpatis, Aukščiausiasis Asmuo, Jis kalba, aukščiausias autoritetas. Ir jeigu jūs, savo paprastu supratimu, pamėginsite suprasti kas yra įstatymas, čia yra pateiktas labai paprastas pavyzdys. Taigi yra gyvenimas. Jūs negalite to paneigti. Yra gyvenimas. Dabar, šis gyvenimas, šis kūnas, nėra jūsų rankose. Dabartiniu momentu, kai gyvenimas yra čia, jūs labai didžiuojatės savo žiniomis. Jūs esate labai įžūlūs priimdami Dievo egzistavimą. Jūs negalite to daryti kvailai. Tačiau po mirties jūs esate visiškoje gamtos kontrolėje. Taip yra. Jūs negalite išvengti. Panašiai kai jūs esate kvaili, jūs galite sakyti, "Aš netikiu valstybės įstatymais. Ką aš bedaryčiau." Tačiau kai jus suima, tada viskas yra baigta. Tada lieka tik antausis ir batai, tai viskas.
Taigi mes esame tokie kvailiai jog mes netikime kitu gyvenimu. Tai yra tiesiog kvailumas. Yra kita gyvenimas, ypač kai Kṛṣṇa sako. Jūs galite sakyti, "Mes netikime tuo." Jūs tikite ar netikite, tai nėra svarbu. Jūs paklūstate gamtos dėsniams. Prakṛteḥ kriyamāṇāni guṇaiḥ karmāṇi sarvaśaḥ (BG 3.27). Kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya sad-asad-janma-yoniṣu (BG 13.22), Kṛṣṇa pasakė. Kodėl vienas žmogus yra labai geroje padėtyje? Kodėl vienas žmogus yra tokioje padėtyje, kitas žmogus yra... Viena gyvoji būtybė valgo labai gerai, labai skanų maistą, o kitas gyvūnas valgo išmatas? Tai nėra atsitiktinumas. Tai nėra atsitiktinumas. Karmaṇā daiva-netreṇa (SB 3.31.1). Nes vienas veikė tokiu būdu jog jis privalo valgyti išmatas. Tačiau maja, iliuzinė energija yra tokia gudri, jog kai gyvūnas valgo išmatas, jis galvoja, "Aš mėgaujuosi rojumi." Tai yra vadinama maja. Taigi netgi valgydamas išmatas jis galvoja, jog jis mėgaujasi rojaus malonumais. Nebent jis yra apgaubtas neišmanymo, jis... Jeigu jis atsimena jog "Aš buvau... Savo buvusiame gyvenime aš buvau žmogus, ir aš valgiau puikų maistą. Dabar aš esu įpareigotas valgyti išmatas," tada jis negali patęsti. Tai yra vadinama prakṣepātmika-śakti-māyā. Mes užmirštame. Užmaršumas.