LT/Prabhupada 0752 - Krišna gali būti labiau pajuntamas išsiskyrime
Lecture on SB 1.8.39 -- Los Angeles, May 1, 1973
Visada būkite įsitraukę į kartojimą: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. tam, kad Kṛṣṇa išgelbėtų jus. Mes negalime atlikti nuodėmingos veiklos sąmoningai. Tai yra vienas dalykas. Nesąmoningai mes taip pat negalime to daryti. Tuomet mes būsime atsakingi. Todėl jei jūs liekate Kṛṣṇos sąmonėje, jei jūs visada laikote Kṛṣṇą savo mintyse, tuomet... Visai kaip ten kur yra saulė, ten negali būti jokios tamsos. Panašiai, jei jūs laikote kṛṣṇa sūrya, Kṛṣṇos saulę... Toks yra mūsų Atgal Pas Dievą moto: kṛṣṇa sūrya sama māyā andhakāra (CC Madhya 22.31). Kṛṣṇa yra kaip spindinti saulė, o māyā, neišmanymas, yra kaip tamsa. Tačiau kuomet arba kur yra saulė, ten negali būti jokios tamsos. Panašiai sąmonėje nuolat laikant Kṛṣṇą, ten negali būti neišmanymo, ten negali būti jokios tamsos. Jūs vaikščiosite labai laisvai ryškioje Kṛṣṇos šviesoje. Nebandykite pašalinti Kṛṣṇos. Tai - Kuntī malda. „Mano brangus Kṛṣṇa, Tu keliauji į Dvāraką...” Tai yra pavyzdys. Jie nekeliauja. Kṛṣṇa nepalieka Pāṇḍavų. Visai kaip Vṛndāvane. Vṛndāvane, kuomet Kṛṣṇa palieka Vṛndāvaną iškeliaudamas į Mathurą... Taigi śāstra sako: vṛndāvanaṁ parityajya padam ekaṁ na gacchati (CC Antya 1.67), Kṛṣṇa nežengia nė žingsnio iš Vṛndāvanos. Jis neišeina. Jis taip prisirišęs prie Vṛndāvanos. Tuomet mes matome, kad Kṛṣṇa palieka Vṛndāvaną, išeina į Mathurą. Taigi, kaip taip gali būti, Jis išvyksta taip toli? Ir nesugrįžta daugybę metų? Ne. Iš tikrųjų Kṛṣṇa nepalieka Vṛndāvanos. Nes kai Kṛṣṇa paliko Vṛndāvaną, visi gyventojai, gopės, jie paprasčiausiai galvojo apie Kṛṣṇą ir verkė. Štai ir viskas. Tokia buvo jų veikla. Motina Yaśodā, Nanda Mahārāja, Rādhārāṇī, visos gopės, visos karvės, visi veršeliai, visi piemenukai, jų vienintelė veikla buvo galvoti apie Kṛṣṇą ir verkti. Pasišalinimas, išsiskyrimas.
Taigi, Kṛṣṇa gali būti pajuntamas... Kṛṣṇa gali būti labiau jaučiamas išsiskyrime. Toks yra Caitanyos Mahāprabhu mokymas: mylėti Kṛṣṇą išsiskyrime. Visai kaip Caitanya Mahāprabhu išsiskyrime: govinda-viraheṇa me. Śūnyāyitaṁ jagat sarvaṁ govinda-viraheṇa me (CC Antya 20.39, Śrī Śikṣāṣṭakam 7). Jis galvojo, kad: „viskas yra tuščia be Govindos, be Kṛṣṇos.” Taigi viskas yra tuščia, bet yra Kṛṣṇos sąmonė. Kṛṣṇos sąmonė yra. Tai yra aukščiausias tobulumas... Kuomet mes pamatysime, kad viskas yra niekas, paprasčiausiai Kṛṣṇos sąmonė yra vertingas dalykas... Tai yra aukščiausia, tai yra gopės. Todėl gopės yra tokios išaukštintos. Nei vieną akimirką jos nepamiršo Kṛṣṇos. Nei vieną akimirką. Kṛṣṇa vaikščiojo miške su karvėmis ir veršiukais, o gopės buvo namuose sumišusios savo protuose: „O Kṛṣṇa vaikšto basas. Ten yra tiek daug akmenų ir dyglių. Jie duria Kṛṣṇos lotosines pėdas, kurios yra tokios minkštos. Mes galvojame, jog mūsų krūtys yra labai kietos, kuomet jis uždeda Savo lotosines pėdas. Ir vis tik Jis vaikšto.” Jos pasinėrusios į šias mintis. Ir jos verkia. Taigi, jos taip trokšta pamatyti Kṛṣṇą grįžtantį vakare namo, kad jos stovi prie kelio, ant stogų: „dabar Kṛṣṇa sugrįžta su Savo...” Tai yra Kṛṣṇos sąmonė. Tai yra... Kṛṣṇa negali pasišalinti nuo savo atsidavusio, kuomet jis yra per daug pasinėręs į mintis apie Kṛṣṇą. Tai yra Kṛṣṇos sąmonės procesas.
Taigi, čia Kuntīdevī trokšta, kad Kṛṣṇa pasišalintų. Tačiau to efektas bus toks, kad kai Kṛṣṇa bus fiziškai pasišalinęs, Jo buvimas bus ryškesnis atsidavusiojo prote. Taigi Caitanyos Mahāprabhu mokymas yra vipralambha-sevā. Praktiškai Savo gyvenime Jis suranda Kṛṣṇą. Govinda-viraheṇa me. Śūnyāyitaṁ jagat sarvaṁ govinda-viraheṇa me. Koks tai posmas? Cakṣuṣā prāvṛṣāyitam, cakṣuṣā prāvṛṣāyitam, śūnyāyitaṁ jagat sarvaṁ govinda-viraheṇa me (CC Antya 20.39, Śrī Śikṣāṣṭakam 7). Jis verkia taip tarsi iš Jo akių veržtųsi liūtis ir Jam viskas atrodo tuščia palyginti su noru turėti Kṛṣṇą, išsiskyrimu. Vipralambha. Taigi, ambhoga ir vipralambha. Yra du susitikimo su Kṛṣṇa lygiai. Sambhoga reiškia kuomet Jis asmeniškai yra. Tai yra vadinama sambhoga. Asmeniškai kalba, asmeniškai susitinka, asmeniškai apkabina, tai yra vadinama sambhoga. Ir yra kita, vipralambha. Dviem būdais atsidavęs gali gauti malonę.