LT/Prabhupada 0893 - Tai - kiekvieno vidinė intencija. Niekas nenori dirbti

From Vanipedia
Jump to: navigation, search
Go-previous.png Ankstesnis puslapis - video 0892
Sekantis puslapis - video 0894 Go-next.png

Tai - kiekvieno vidinė intencija. Niekas nenori dirbti
- Prabhupāda 0893


730417 - Lecture SB 01.08.25 - Los Angeles

Atsidavusysis: Vertimas: „Norėčiau, kad visos šios nelaimės atsitiktų vėl ir vėl, kad mes galėtume pamatyti Tave vėl ir vėl, nes Tave pamatyti reiškia, kad daugiau nebeturėsime matyti besikartojančių gimimų ir mirčių.“

Prabhupāda: Taigi tai - labai įdomi eilutė, kad vipada, nelaimės, pavojus, labai gerai, jeigu tokie pavojai ir nelaimės primena man apie Krišną. Tai yra labai gerai. Tat te 'nukampāṁ su-samīkṣamāṇo bhuñjāna evātma-kṛtaṁ vipākam (SB 10.14.8). Kaip atsidavusysis priima pavojingą poziciją? Pavojus turi būti. Pavojus... Nes ši vieta, šis materialus pasaulis yra pilnas pavojų. Šie kvaili žmonės to nežino. Jie bando išvengti pavojų. Tai - kova dėl egzistencijos. Kiekvienas bando tapti laimingas ir išvengti pavojų. Tai - materialūs reikalai. Ātyantika-sukham. Ātyantika-sukham. Galutinė laimė. Žmogus dirba ir galvoja: „Leiskite man dirbti labai sunkiai, susitaupyti pinigų banke, kad, kai pasensiu, galėčiau mėgautis gyvenimu be darbo.“ Tai - kiekvieno vidinė intencija. Niekas nenori dirbti. Kai tik gauna pinigų, jis nori atsistadydinti iš darbo ir tapti laimingas. Tačiau tai neįmanoma. Negalite būti laimingi tokiu būdu.

Čia pasakyta: apunar bhava-darśanam (SB 1.8.25). Tikrasis pavojus yra...

Ji kalba apie apunaḥ. Apunaḥ reiškia... A reiškia „ne“, o punar bhava - „besikartojantys gimimas ir mirtis“. Tikrasis pavojus - tai besikartojantys gimimas ir mirtis. Tai turi būti sustabdyta. Ne šis vadinamasis pavojus. Visa tai... Materialus pasaulis yra kupinas pavojų. Padaṁ padaṁ yad vipadām (SB 10.14.58). Visai kaip jeigu jūs esate vandenyne. Jeigu esate vandenyne, galite turėti labai stiprų laivą, labai saugų laivą, tačiau tai nėra saugumas. Kadangi esate jūroje, bet kuriuo metu gali ateiti pavojai. Galbūt iš savo šalies prisimenate, buvo... Kaip tai vadinasi, Titanikas?

Atsidavusieji: Titanikas.

Prabhupāda: Viskas buvo saugu, tačiau pirmoje kelionėje jis paskendo, ir svarbūs jūsų šalies ponai prarado gyvybę. Taigi pavojus turi būti, nes jūs esate pavojingoje padėtyje. Šis materialus pasaulis - tai pavojinga padėtis. Taigi mūsų reikalas... Šis pavojus turi būti. Mūsų reikalas - kaip peržengti šią jūrą kaip įmanoma greičiau. Kol esate jūroje, esate pavojingoje padėtyje, kad ir koks stiprus bebūtų jūsų laivas. Tai faktas. Taigi neturėtumėte būti trikdomi jūros bangų. Tiesiog stenkitės peržengti jūrą. Pasiekite kitą krantą. Tai - jūsų reikalas. Taip pat kol esame šiame materialiame pasaulyje, turi būti pavojingos kliūtys, nes tai - kliūčių vieta. Taigi mūsų reikalas - netgi tarp šių kliūčių ir pavojų vystyti savo Krišnos sąmonę ir, atmetus šį kūną, sugrįžti namo, atgal pas Krišną. Tai turėtų būti mūsų reikalas. Mūsų neturėtų trikdyti vadinamos kliūtys. Jos nėra vadinamos; jos - faktinės.