LT/Prabhupada 0936 - Paprasčiausi pažadai: ateityje. Tačiau ką jūs siūlote dabar, pone?

From Vanipedia
Jump to: navigation, search
Go-previous.png Ankstesnis puslapis - video 0935
Sekantis puslapis - video 0937 Go-next.png

Paprasčiausi pažadai: ateityje. Tačiau ką jūs siūlote dabar, pone?
- Prabhupāda 0936


730425 - Lecture SB 01.08.33 - Los Angeles

Dabar mes esame ligotoje padėtyje. Šie neišmanėliai nežino, kas yra ligota padėtis, o kas yra sveika padėtis. Jie nieko nežino, ir vis tiek vadina save didžiais mokslininkais, filosofais... Jie neklausia: „Nenoriu mirti. Kodėl mirtis už mane stipresnė?“ Nėra tokių klausimų. Taip pat nėra ir sprendimų. Ir vis tiek jie - mokslininkai. Kokie mokslininkai? Jeigu jūs...

Mokslas reiškia, jog jūs pažengiate žiniose, tad jūsų apgailėtina gyvenimo padėtis gali būti sumažinta, minimizuota. Tai - mokslas. Kitu atveju - koks tai mokslas? Jie paprasčiausiai žada: „Ateityje“. „Tačiau ką jūs siūlote dabar, pone?“ „Dabar jūs kenčiate - kad jau kenčiate, tai kentėkite. Ateityje išrasime kokių nors chemikalų.“ Ne. Iš tikrųjų ātyantika-duḥkha-nivṛtti. Ātyantika, aukščiausias. Ātyantika reiškia „aukščiausias“. Duḥkha reiškia kentėjimus. Tai turėtų būti žmogaus gyvenimo tikslas. Taigi jie nežino, kas yra ātyantika-duḥkha. Duḥkha reiškia kentėjimą. Taigi ātyantika-duḥkha pabrėžiama Bhagavad-gitoje. „Štai - ātyantika-duḥkha, pone.“ Kas tai yra? Janma-mṛtyu-jarā-vyādhi (BG 13.9). Gimimas, mirtis, senatvė ir ligos.

Taigi ką jūs padarėte, kad pašalintumėte šią duḥkhą, šiuos kentėjimus? Materialiame pasaulyje nėra tokio dalyko. Ātyantika-duḥkha-nivṛtti. Aukščiausias išsivadavimas nuo visų kančių apibūdinamas Bhagavad-gitoje. Kas tai yra?

mām upetya kaunteya
duḥkhālayam aśāśvatam
nāpnuvanti mahātmānaḥ
saṁsiddhiṁ paramāṁ gatāḥ
(BG 8.15)

Tai turėtumėte visa tai perskaityti. Turite Bhāgavatą, visa ko paaiškinimą. Tai - ātyantika-duḥkha-nivṛtti - aukščiausias išsivadavimas iš visų kentėjimų. Kas tai yra? Mām upetya. „Tas, kuris ateina pas Mane, sugrįžta namo, atgal pas Dievą.“ Taigi jie neturi žinių, kas yra Dievas, ir ar galima sugrįžti namo, atgal pas Dievą.“ Tai - praktiškas dalykas ar ne. Jokių žinių. Visai kaip gyvūnai. Tai tiek. Jokių žinių. Jie meldžiasi: „O Dieve, suteik mums kasdienės duonos.“ Dabar paklauskite jų: „O kas yra Dievas?“ Ar gali jie paaiškinti? Ne. Tuomet ko mes prašome? Oro? Jeigu aš prašau, pateikiu prašymą, turi būti kažkoks asmuo. Tad jeigu aš nežinau, kas tas asmuo, tuomet kur man pateikti prašymą? Paprasčiausiai... Jie sako, kad Jis - danguje. Danguje taip pat yra tokia daugybė paukščių (juokas), tačiau tai nėra Dievas. Matote? Jie neturi žinių, neturi žinių. Netobulos žinios, visos. Ir jie vadinami mokslininkais, filosofais, didžiais mąstytojais, rašytojais... Visa tai - šlamštas, šlamštas. Vienintelė knyga - tai Śrīmad-Bhāgavatam, Bhagavad-gītā. Visa kita - šlamštas. Bhāgavatoje pasakyta:

tad-vāg-visargo janatāgha-viplavo
yasmin prati-ślokam abaddhavaty api
nāmāny anantasya yaśo 'ṅkitāni yat
śṛṇvanti gāyanti gṛṇanti sādhavaḥ
(SB 1.5.11)

Kitoje pusėje: na yad vacaś citra-padaṁ harer yaśo (jagat-pavitraṁ) pragṛṇīta karhicit tad vāyasaṁ tīrtham... (SB 1.5.10). Tad vāyasaṁ tīrtham. Bet kokia literatūra, kuri neturi ryšio su žiniomis apie Dievą, tad, tad vāyasaṁ tīrtham, yra tarsi vieta, kurioje mėgaujasi varnos. Kur mėgaujasi varnos? Purvinoje vietoje. O gulbės, baltosios gulbės mėgaujasi šauniame, švariame vandenyje, prie kurio yra sodas, paukščiai.