LT/Prabhupada 0993 - Matote jog jis nepasninkauja be maisto. Tai yra dvasinis komunizmas



730407 - Lecture SB 01.14.43 - New York

Vertimas: "Ar jūs pasirūpinote senais žmonėmis ir vaikinais, kurie nusipelnė pietauti su jumis?" Ar jūs palikote juos ir valgėte vieni? Ar jūs atlikote nedovanotiną klaidą, kuri yra laikoma šlykščia?"

Prabhupāda: Taigi, "Ar-jūs pasirūpinote senais žmonėmis ir vaikinais kurie nusipelnė pietauti su jumis  ?" Tai yra Vedinė kultūra. Kai yra maisto skirto dalinimui, pirmenybė teikiama vaikams. Mes atsimename, net dabar kai esame 78 metų amžiaus, mes atsimename, kai mes buvome keturių, penkių metų amžiaus vaikai. Kai kurie iš jūsų tai matėte (negirdėti), ir jeigu jūs, kas nors iš jūsų? Jūs matėte. Taigi, pirma vaišės vaikams. Taigi, kartais aš būdavau truputį užsispyręs, aš nesėdėdavau, "Ne, aš valgysiu su jumis vyresni žmonės." Tačiau tokia buvo sistema. Visų pirma vaikai turėjo būti sočiai pamaitinti, tada brahmanai, vaikai ir seni žmonės. Šeimoje, vaikai ir seni žmonės... Atkreipkite į Mahārāja Yudhiṣṭhira kaip jis labai norėjo pasirūpinti Dhṛtarāṣṭra. Nors jis ir vaidino priešą, vistiek šeimos narių pareiga yra pasirūpinti pagyvenusiais žmonėmis. Kai Dhṛtarāṣṭra paliko namus, po to kai buvo apkaltintas savo jaunesnio brolio Vidura, "Mano brangus broli, tu vis dar prisirišęs prie šeimyninio gyvenimo, tu neturi gėdos." Tu valgai maistą iš tų, kuriuos laikei savo priešais. Nuo pat pradžių tu norėjau nužudyti juos. Padegti jų namus. Tu išvarei juos į mišką. Tu rezgei pinkles prieš jų gyvybes, o dabar viskas baigta, visi tavo sūnūs, anūkai ir žentai ir broliai, tėvai, dėdės..." Aš noriu pasakyti, jog Bhīṣma buvo jo dėdė. Taigi visa šeima. Kurukšetros mūšio metu buvo nužudyti visi, išskyrus penkis brolis: Yudhiṣṭhira, Bhīma, Arjuna, Nakula, Sahadeva. Visi vyrai buvo nužudyti. Taigi vienintelis likęs palikuonis buvo Mahārāja Parīkṣit. Jis buvo motinos įsčiose. O jo tėvas, Arjunos sūnus, Abhimanyu mirė. Jam buvo 16 metų. Laimei, jo žmona buvo nėščia. Kitaip Kuru dinastija būtų pasibaigusi. Taigi, jis priekaištavo, jog "Tu vistiek sėdi čia tik dėl kąsnelio maisto, kaip šuo. Tu neturi gėdos, brangus broli."

Taigi jis tai priėmė labai rimtai, "Taip, taip brangus broli, tu kalbi teisingai. "Tai ką tu nori, kad aš padaryčiau?" "Iškart prisipažink." "Nedelsiant prisipažink. Ir eik į mišką." Taigi jis sutiko ir išėjo ten.

Taigi Mahārāja Yudhiṣṭhira buvo įpratęs visų pirma ryte, po apsiprausimo, po pagarbinimo, nes pirma pareiga buvo nueiti aplankyti pagyvenusius žmones:"Brangus dėde, jaučiatės patogiai? Viskas gerai?" Ir kažkiek laiko kalbėdavo, kad pamaloninti jį. Tokia yra šeimos narių pareiga prižiūrėti vaikus, senus žmonės, pasirūpinti net driežu namuose, gyvate namuose. Šį įsakymą, mes rasime Śrīmad-Bhāgavatam, kiek atsakingas yra gṛhasta. Yra pasakyta, net jei yra gyvatė... Niekas nenori rūpintis gyvate. Visi nori užmušti ir niekas nesigaili gyvatės. Prahlāda Mahārāja pasakė, modeta sādhur api vṛścika-sarpa-hatyā (SB 7.9.14). Jis pasakė, "Mano tėvas buvo kaip gyvatė, vṛścika, skorpionas. Niekas neliūdi dėl gyvatės ar skorpiono nužudymo. Taigi mano Viešpatie. Nepyk. Viskas baigėsi, mano tėvas mirė." Taigi, taip buvo. Tačiau šastros vistiek sako, jog net jeigu jūsų namuose yra gyvatė, prižiūrėkite, kad ji nebadautų. Tai yra dvasinis komunizmas. Jie dabar siekia komunizmo, tačiau jie nežino kas yra komunizmas. Visais bus pasrūpinta. Tai yra komunizmas, tikrasis komunizmas. Niekas nebadaus. Tokioje būklėje niekas neturėtų nieko stokoti. Tai yra komunizmas.