LT/BG 13.14: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 14 ==== | ==== Tekstas 14 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:सर्वतः पाणिपादं तत्सर्वतोऽक्षिशिरोमुखम् । | |||
:सर्वतः श्रुतिमल्लोके सर्वमावृत्य तिष्ठति ॥१४॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :sarvataḥ pāṇi-pādaṁ tat | ||
: | :sarvato ’kṣi-śiro-mukham | ||
: | :sarvataḥ śrutimal loke | ||
: | :sarvam āvṛtya tiṣṭhati | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
sarvataḥ — visur; pāṇi — rankos; pādam — kojos; tat — Jos; sarvataḥ — visur; akṣi — akys; śiraḥ — galvos; mukham — veidai; sarvataḥ — visur; śruti — mat – turėdama ausis, loke – pasaulyje; sarvam — viską; āvṛtya — apimdama; tiṣṭhati — egzistuoja. | ''sarvataḥ'' — visur; ''pāṇi'' — rankos; ''pādam'' — kojos; ''tat'' — Jos; ''sarvataḥ'' — visur; ''akṣi'' — akys; ''śiraḥ'' — galvos; ''mukham'' — veidai; ''sarvataḥ'' — visur; ''śruti'' — mat – turėdama ausis, loke – pasaulyje; ''sarvam'' — viską; ''āvṛtya'' — apimdama; ''tiṣṭhati'' — egzistuoja. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:02, 28 June 2018
Tekstas 14
- सर्वतः पाणिपादं तत्सर्वतोऽक्षिशिरोमुखम् ।
- सर्वतः श्रुतिमल्लोके सर्वमावृत्य तिष्ठति ॥१४॥
- sarvataḥ pāṇi-pādaṁ tat
- sarvato ’kṣi-śiro-mukham
- sarvataḥ śrutimal loke
- sarvam āvṛtya tiṣṭhati
Pažodinis vertimas
sarvataḥ — visur; pāṇi — rankos; pādam — kojos; tat — Jos; sarvataḥ — visur; akṣi — akys; śiraḥ — galvos; mukham — veidai; sarvataḥ — visur; śruti — mat – turėdama ausis, loke – pasaulyje; sarvam — viską; āvṛtya — apimdama; tiṣṭhati — egzistuoja.
Vertimas
Visur Jos rankos ir kojos. Visur Jos akys, galvos ir veidai. Visur Jos ausys. Taip viską persmelkdama egzistuoja Supersiela.
Komentaras
Supersiela, arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo – tartum saulė, kuri skleidžia į visas puses savo spindulius. Ji egzistuoja visa persmelkiančiu pavidalu, ir visos gyvosios esybės nuo pirmo didžiojo mokytojo, Brahmos, iki mažiausios skruzdės glūdi Jame. Aibės galvų, kojų, rankų ir akių, ir aibės gyvųjų esybių – visa tai egzistuoja Supersieloje ir yra jos palaikoma. Taigi Supersiela yra visa persmelkianti, tuo tarpu individuali siela negali teigti, kad jos rankos, kojos ir akys yra visur. Tai neįmanoma. Jeigu individuali siela mano, kad tik neišmanymas trukdo jai suvokti, jog jos rankos ir kojos yra išplitę visur, ir kad įgijusi teisingų žinių, ji šitai suvoks, – toks jos mąstymas prieštaringas. Tuo norėta pasakyti, kad materialios gamtos sąlygota individuali siela nėra aukščiausia. Aukščiausiasis yra visai kas kita nei individuali siela. Aukščiausiasis Viešpats gali ištiesti Savo ranką be galo toli, o individuali siela to padaryti negali. „Bhagavad- gītoje“ Viešpats sako, kad jei kas aukoja Jam gėlę, vaisių ar truputį vandens, jis priima auką. Kaipgi Viešpats, būdamas labai toli, gali paimti šias aukas? Bet štai kur Viešpaties visagalybė: nors Jis gyvena Savo buveinėje, be galo toli nuo žemės, Jis gali ištiesti ranką ir paimti Jam siūlomą auką. Jis toks galingas. „Brahma-saṁhitoje“ (5.37) teigiama: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – nepaisant to, kad Jis visad pramogauja Savo transcendentinėje planetoje, Jis persmelkia viską. Individuali siela negali teigti, kad ji – visa persmelkianti. Todėl posme kalbama ne apie individualią sielą, o apie Aukščiausiąją Sielą, Dievo Asmenį.