LT/BG 2.56: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 1: | Line 1: | ||
[[ | [[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|L56]] | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.55| BG 2.55]] '''[[LT/BG 2.55|BG 2.55]] - [[LT/BG 2.57|BG 2.57]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.57| BG 2.57]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.55| BG 2.55]] '''[[LT/BG 2.55|BG 2.55]] - [[LT/BG 2.57|BG 2.57]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.57| BG 2.57]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 56 ==== | ==== Tekstas 56 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:दुःखेष्वनुद्विग्नमनाः सुखेषु विगतस्पृहः । | |||
:वीतरागभयक्रोधः स्थितधीर्मुनिरुच्यते ॥५६॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :duḥkheṣv anudvigna-manāḥ | ||
: | :sukheṣu vigata-spṛhaḥ | ||
: | :vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ | ||
: | :sthita-dhīr munir ucyate | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:24, 28 June 2018
Tekstas 56
- दुःखेष्वनुद्विग्नमनाः सुखेषु विगतस्पृहः ।
- वीतरागभयक्रोधः स्थितधीर्मुनिरुच्यते ॥५६॥
- duḥkheṣv anudvigna-manāḥ
- sukheṣu vigata-spṛhaḥ
- vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ
- sthita-dhīr munir ucyate
Pažodinis vertimas
duḥkheṣu — trejopų kančių; anudvigna-manāḥ — nesujaudintu protu; sukheṣu — laimės; vigata-spṛhaḥ — nesudomintas; vīta — be; rāga — prisirišimų; bhaya — baimės; krodhaḥ — ir pykčio; sthita-dhīḥ — kurio protas tvirtas; muniḥ — išminčiumi; ucyate — vadinamas.
Vertimas
Kieno proto nesudrumsčia net trejopos kančios, kas nedžiūgauja laimėje, kas atsikratė prisirišimo, baimės bei pykčio, tas vadinamas tvirto proto išminčiumi.
Komentaras
Munis yra tas, kuris sugeba sužadinti savo protą įvairiais spekuliatyviais samprotavimais, bet neprieina tikrų išvadų. Sakoma, kad kiekvienas munis turi savitą požiūrį, ir jei vieno munio pozicija nesiskiria nuo visų kitų, jis nėra munis tikrąja to žodžio prasme. Na cāsāv ṛṣir yasya mataṁ na bhinnam („Mahābhārata“, Vana-parva 313.117). Tačiau sthita-dhīr munis, apie kurį čia kalba Viešpats, skiriasi nuo įprasto munio. Sthita-dhīr munis niekada neužmiršta Kṛṣṇos, nes jis išsėmė visas savo proto spekuliacijų galias. Jis vadinasi praśānta-niḥśeṣa-mano-rathāntara („Stotra-ratna“ 43) – tai reiškia, kad jis pranoko spekuliatyvių samprotavimų lygį ir priėjo išvadą, kad Viešpats Śrī Kṛṣṇa, arba Vāsudeva, yra viskas (vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhaḥ). Toks žmogus vadinamas muniu su pastoviu protu. Jis yra visiškos Kṛṣṇos sąmonės, ir jo nesudrumsčia trejopų kančių antplūdžiai, nes visas savo negandas jis suvokia kaip Viešpaties malonę ir mano, kad dėl savo ankstesnių piktybių jis vertas dar didesnių vargų. Jis mato, kad Viešpaties malone jo vargai sumažėjo iki minimumo. Analogiškai ir savo laimės priežastis jis kildina iš Viešpaties malonės, nes jaučiasi tos laimės nevertas. Jis suvokia, kad tiktai Viešpaties malonės dėka jam sudarytos palankios sąlygos geriau tarnauti Viešpačiui. Tarnaudamas Viešpačiui, jis visada drąsus ir aktyvus, jo neveikia prisirišimas bei pasibjaurėjimas. Prisirišimas – tai daiktų naudojimas jusliškai pasitenkinti, o atsižadėjimas – tokio prisirišimo priešingybė. Tačiau tas, kuris tvirtai laikosi Kṛṣṇos sąmonės, nei prisiriša prie ko, nei vengia, nes jo gyvenimas paskirtas tarnauti Viešpačiui. Todėl jis nepyksta, jeigu jo pastangos neatneša sėkmės. Visada – ir sėkmėje, ir nesėkmėje – Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus ryžtas tvirtas.