LT/BG 2.14: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 1: | Line 1: | ||
[[ | [[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|L14]] | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.13| BG 2.13]] '''[[LT/BG 2.13|BG 2.13]] - [[LT/BG 2.15|BG 2.15]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.15| BG 2.15]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.13| BG 2.13]] '''[[LT/BG 2.13|BG 2.13]] - [[LT/BG 2.15|BG 2.15]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.15| BG 2.15]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 14 ==== | ==== Tekstas 14 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:मात्रास्पर्शास्तु कौन्तेय शीतोष्णसुखदुःखदाः । | |||
:आगमापायिनोऽनित्यास्तांस्तितिक्षस्व भारत ॥१४॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :mātrā-sparśās tu kaunteya | ||
: | :śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ | ||
: | :āgamāpāyino ’nityās | ||
: | :tāṁs titikṣasva bhārata | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:09, 28 June 2018
Tekstas 14
- मात्रास्पर्शास्तु कौन्तेय शीतोष्णसुखदुःखदाः ।
- आगमापायिनोऽनित्यास्तांस्तितिक्षस्व भारत ॥१४॥
- mātrā-sparśās tu kaunteya
- śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ
- āgamāpāyino ’nityās
- tāṁs titikṣasva bhārata
Pažodinis vertimas
mātrā-sparśāḥ —juslinis patyrimas; tu —tiktai; kaunteya —o Kuntī sūnau; śīta —žiemą; uṣṇa —vasarą; sukha —laimę; duḥkha —ir skausmą; dāḥ —duodantis; āgama —ateinančius; apāyinaḥ —praeinančius; anithyāḥ —laikinus; tān —visus juos; titikṣasva —stenkis pakęsti; bhārata —o Bharatos aini.
Vertimas
O Kuntī sūnau, laimė ir kančia, kaip žiema ir vasara, trumpam ateina ir vėl praeina. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas, o Bharatos aini, ir reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti.
Komentaras
Norintieji tinkamai įvykdyti pareigą, turi mokytis pakęsti trumpalaikių laimės ir kančios pojūčių kaitą.Vedos nurodo, kad maudytis ankstų rytą reikia net Māghos (sausio-vasario) mėnesį. Tuo metu būna labai šalta, bet žmogus, gyvenantis pagal religijos principus, nepaiso šalčio ir nedvejodamas maudosi. Taip ir moteris karščiausiu vasaros metu – gegužės ir birželio mėnesiais be jokių dvejonių šeimininkauja virtuvėje. Savo pareigas reikia vykdyti, kad ir kokios nepalankios būtų klimatinės sąlygos. Pavyzdžiui, kṣatriyo religinė priedermė – kovoti. Net jeigu tektų susiremti su draugu ar giminaičiu, jis neturi vengti jam nurodytos pareigos. Žmogus privalo laikytis nurodytų religinių taisyklių, kad pakiltų iki žinojimo lygmens, nes tiktai žinojimas ir pasišventimas padės išsivaduoti iš māyos (iliuzijos) gniaužtų.
Svarbią reikšmę turi du vardai, kuriais Kṛṣṇa pavadina Arjuną. Kreipinys „Kaunteya“ pabrėžia aukštą Arjunos kilmę motinos linija, o „Bhārata“ rodo tėvo giminės didybę. Iš abiejų tėvų jis turėjo paveldėti daug dorybių. Aukšta kilmė įpareigoja jį tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jis negali išvengti kovos.