LT/BG 6.18: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.17| BG 6.17]] '''[[LT/BG 6.17|BG 6.17]] - [[LT/BG 6.19|BG 6.19]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.19| BG 6.19]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.17| BG 6.17]] '''[[LT/BG 6.17|BG 6.17]] - [[LT/BG 6.19|BG 6.19]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.19| BG 6.19]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 18 ==== | ==== Tekstas 18 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:यदा विनियतं चित्तमात्मन्येवावतिष्ठते । | |||
:निःस्पृहः सर्वकामेभ्यो युक्त इत्युच्यते तदा ॥१८॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :yadā viniyataṁ cittam | ||
: | :ātmany evāvatiṣṭhate | ||
: | :nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo | ||
: | :yukta ity ucyate tadā | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada. | ''yadā'' — kai; ''viniyatam'' — itin drausmingas; ''cittam'' — protas ir jo veikla; ''ātmani'' — transcendenciją; ''eva'' — tikrai; ''avatiṣṭhate'' — pasiekia; ''nispṛhaḥ'' — be troškimų; ''sarva'' — visų rūšių; ''kāmebhyaḥ'' — materialiam juslių tenkinimui; ''yuktaḥ'' — tvirtas yogoje; ''iti'' — tuo būdu; ''ucyate'' — sakoma yra; ''tadā'' — tada. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:12, 28 June 2018
Tekstas 18
- यदा विनियतं चित्तमात्मन्येवावतिष्ठते ।
- निःस्पृहः सर्वकामेभ्यो युक्त इत्युच्यते तदा ॥१८॥
- yadā viniyataṁ cittam
- ātmany evāvatiṣṭhate
- nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
- yukta ity ucyate tadā
Pažodinis vertimas
yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada.
Vertimas
Kai yogos praktika sudrausminęs proto veiklą yogas tampa transcendentalus – be jokių materialių troškimų – jis, sakoma, pasiekia yogos pastovumą.
Komentaras
Charakteringas bruožas, skiriantis yogą nuo paprasto žmogaus, yra tas, kad jis atsižadėjo materialių troškimų, kurių svarbiausias – seksas. Tobulas yogas taip gerai sudrausmina savo proto veiklą, kad jo daugiau nebegali sujaudinti materialūs troškimai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (9.4.18–20) tvirtinama, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus savaime pasiekia šią tobulumo pakopą:
- sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
- vacāṁsi vaikuṇtha-guṇānuvarṇane
- karau harer mandira-mārjanādiṣu
- śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye
- mukunda-liṇgālaya-darśane dṛśau
- tad-bhṛtya-gātra-sparśe ‘ṅga-saṅgamam
- ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
- śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad arpite
- pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
- śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
- kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
- yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ
„Karalius Ambarīṣa pirmiausiai nukreipė mintis į Viešpaties Kṛṣṇos lotosines pėdas, po to paeiliui žodžius paskyrė transcendentinėms Viešpaties savybėms apibūdinti, rankas – Viešpaties šventyklai plauti, ausis – klausytis apie Viešpaties žygius, akis – transcendentinėms Viešpaties formoms regėti, kūną – Viešpaties bhaktams lytėti, nosį – uosti Viešpačiui aukotų lotoso žiedų kvapus, liežuvį – ragauti tulasī lapelį, paaukotą Viešpaties lotosinėms pėdoms, kojas – lankyti šventas vietas bei Viešpaties šventyklą, galvą – pagarbiai nusilenkti Viešpačiui, troškimus – Viešpaties misijai vykdyti. Ši transcendentinė veikla visiškai pritinka tyram bhaktui.“
Impersonalizmo pasekėjams šis transcendentinis būvis atrodo nenusakomas ir nepasiekiamas, bet (kaip rodo aukščiau cituotas Mahārājos Ambarīṣos veiklos aprašymas) jis yra lengvai pasiekiamas Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui. Tokia transcendentinė veikla atrodo neįgyvendinama tol, kol mintys nesutelktos į Viešpaties lotosines pėdas, nuolat Jį prisimenant. Nurodyta pasiaukojimo tarnystės veikla vadinama arcana, arba visų juslių panaudojimas tarnaujant Viešpačiui. Juslėms ir protui reikia veiklos. Jų slopinimas nieko gero neduos. Todėl paprastiems žmonėms, o ypač tiems, kurie neatsižadėjo pasaulio, transcendentaliai užimti protą ir jusles kaip anksčiau aprašyta – tai geriausias būdas siekti transcendentinių aukštumų. „Bhagavad-gītoje“ šis būdas vadinamas yukta.