LT/BG 2.21

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga

BG 2.20 - BG 2.22

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 21

वेदाविनाशिनं नित्यं य एनमजमव्ययम् ।

कथं स पुरुषः पार्थ कं घातयति हन्ति कम् ॥२१॥

vedāvināśinaṁ nityaṁ

ya enam ajam avyayam

kathaṁ sa puruṣaḥ pārtha

kaṁ ghātayati hanti kam

Pažodinis vertimas

veda —žino; avināśinam —nesunaikinamą; nityam —visad egzistuojančią; yaḥ —tas, kuris; enam —tą (sielą); ajam —negimusią; avyayam —nekintamą; katham —kaip; saḥ —šis; puruṣaḥ —žmogus; pārtha —o Pārtha (Arjuna); kam —ką; ghātayati —verčia padaryti pikta; hanti —žudo; kam —ką.

Vertimas

O Pārtha, kaip gali žmogus, suprantantis, kad siela nesunaikinama, amžina, negimusi ir nekintama, ką nors nužudyti arba priversti žudyti?

Komentaras

Viskas turi savo paskirtį ir žmogus, turintis tobulą žinojimą, išmano, kaip ir kur panaudoti daiktus pagal jų tikrąją paskirtį. Prievarta irgi turi savo paskirtį, tiktai reikia žinoti, kada ją panaudoti. Negalima smerkti teisėjo, taikos metu paskyrusio mirties bausmę kaltinamajam žmogžudyste, nes teisėjas sankcionuoja prievartą prieš kitą asmenį, remdamasis baudžiamuoju kodeksu. „Manu-saṁhitoje“, įstatymų sąvade žmonijai, pritariama nuomonei, kad žmogžudys turi būti pasmerktas myriop, tuomet kitą gyvenimą jam neteks kentėti už didelę nuodėmę, kurią jis padarė. Todėl valdovas, pakardamas žmogžudį, iš tiesų daro jam gera. Analogiškai, kai Kṛṣṇa liepia kovoti, aišku, jog prievarta bus naudojama aukščiausiojo teisingumo vardan, todėl Arjuna ir privalo kautis, kaip jam nurodoma, gerai suvokdamas, kad prievarta kovojant dėl Kṛṣṇos – išvis jokia prievarta, nes, šiaip ar taip, žmogaus, o teisingiau – sielos, neįmanoma nužudyti. Taigi įgyvendinant teisingumą vadinamoji prievarta leistina. Chirurginės operacijos tikslas – ne žudyti pacientą, o jį išgydyti. Todėl Arjuna, paklusęs Kṛṣṇos įsakymui stoti į kovą, pasielgtų kaip žmogus, turintis tobulą žinojimą, ir nesusilauktų nuodėmingų veiklos pasekmių.

BG 2.20 - BG 2.22