LT/BG 7.3

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas

BG 7.2 - BG 7.4

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 3

मनुष्याणां सहस्रेषु कश्चिद्यतति सिद्धये ।

यततामपि सिद्धानां कश्चिन्मां वेत्ति तत्त्वतः ॥३॥

manuṣyāṇāṁ sahasreṣu

kaścid yatati siddhaye

yatatām api siddhānāṁ

kaścin māṁ vetti tattvataḥ

Pažodinis vertimas

manuṣyāṇām — žmonių; sahasreṣu — iš daugelio tūkstančių; kaścit — vienas kitas; yatati — siekia; siddhaye — tobulumo; yatatām — iš tų siekiančiųjų; api — tikrai; siddhānām — iš tų, kurie pasiekė tobulumą; kaścit — vienas kitas; mām — Mane; vetti — žino; tattvataḥ — iš tiesų.

Vertimas

Iš daugelio tūkstančių žmonių galbūt vienas veržiasi į tobulumą, o iš tobulumą pasiekusiųjų vargu ar kuris iš tiesų Mane pažino.

Komentaras

Žmonės labai įvairūs, ir iš daugybės tūkstančių gal tik vienas kuris rimtai susidomi transcendencijos pažinimu, mėgina suprasti, kas yra savasis „aš“, kas yra kūnas ir kas Absoliuti Tiesa. O dauguma žmonių paprasčiausiai tenkina gyvuliškus poreikius: valgo, miega, ginasi bei poruojasi, ir beveik niekam nerūpi transcendentinis žinojimas. Pirmieji šeši Gītos skyriai skirti tiems, kuriuos domina transcendentinis žinojimas, savo „aš“ ir Super „Aš“ suvokimas, o taip pat dvasinio susivokimo procesas per jñāna-yogą, dhyāna-yogą ir gebėjimą savąjį „aš“ skirti nuo materijos. Tačiau Kṛṣṇą pažins tiktai Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės. Kiti transcendentalistai geriausiu atveju suvoks beasmenį Brahmaną, nes tai lengviau, negu suprasti Kṛṣṇą. Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Asmuo, ir Jį pažinti žymiai sunkiau, negu Brahmaną ar Paramātmą. Yogų bei jñānių pastangos pažinti Kṛṣṇą susiduria su neįveikiamais sunkumais. Nors didžiausias iš impersonalistų Śrīpāda Śaṅkarācārya savo Gītos komentaruose Kṛṣṇą pripažįsta Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, jo pasekėjai Kṛṣṇos Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu nelaiko, mat suvokti Kṛṣṇą – netgi transcendentiškai patyrus beasmenį Brahmaną – be galo sunku.

Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, visų priežasčių priežastis, pirmapradis Viešpats Govinda. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda- vigrahaḥ/ anādir ādir govindaḥ sarva-kāraṇa-kāraṇam. Nebhaktams labai sunku Jį pažinti. Nors jie teigia, kad bhakti ar pasiaukojimo tarnystės kelias – labai lengvas, tačiau patys juo eiti nesugeba. Jei bhakti kelias, anot jų, toks lengvas, kodėl jie patys pasirenka sunkesnį kelią? Iš tikrųjų bhakti kelias nėra lengvas. Vadinamoji bhakti, kurią praktikuoja neautorizuoti ir apie bhakti supratimo neturintys žmonės, gal ir lengvas kelias, tačiau kai praktikuojama pagal visas taisykles, tai spekuliatyviai samprotaujantys eruditai ir filosofai greitai iš jo pasitraukia. „Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ Śrīla Rūpa Gosvāmis rašo (1.2.101):

śruti-smṛṭi-purāṇādi-

pañcarātra-vidhiṁ vinā

aikāntikī harer bhaktir

utpātāyaiva kalpate

„Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui, ignoruojant autorizuotus Vedų raštus – Upaniṣadas, Purāṇas ir „Nārada-pañcarātrą“ – tik be reikalo drumsčia visuomenės ramybę.“

Nei Brahmaną patyrusiam impersonalistui, nei Paramātmą suvokusiam yogui neįmanoma pažinti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kaip motinos Yaśodos sūnų ar Arjunos vežėją. Kartais net ir didieji pusdieviai nesupranta Kṛṣṇos (muhyanti yat sūrayaḥ). Māṁ tu veda na kaścana – „Niekas nepažįsta Manęs tokio, koks Aš esu“, – sako Viešpats. Jei kas Jį ir suvokia, tai: sa mahātma su-durlabhaḥ. „Tokia didi siela labai reta.“ Taigi net didžiausias eruditas ar filosofas negali pažinti Kṛṣṇos tokio, koks Jis yra (tattvataḥ), kol su pasiaukojimu netarnauja Viešpačiui. Kṛṣṇa labiau palankus Savo bhaktams, todėl tik tyras bhaktas gali pažinti dalį nesuvokiamų transcendentinių Kṛṣṇos, visų priežasčių priežasties, savybių: dalį Jo visagalybės, turtingumo, šlovės, jėgos, grožio, išminties ir atsižadėjimo. Jis – aukščiausioji Brahmano pažinimo viršūnė, ir tik bhaktai gali suvokti Jį tokį, koks Jis yra. Todėl pasakyta:

ataḥ śrī kṛṣṇa-nāmādi

na bhaved grāhyam indriyaiḥ

sevonmukhe hi jihvādau

svayam eva sphuraty adaḥ

„Ribotomis materialiomis juslėmis neįmanoma suvokti Kṛṣṇos tokio, koks Jis yra. Tačiau Jis atsiskleidžia bhaktams, patenkintas jų transcendentine meilės tarnyste Jam.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

BG 7.2 - BG 7.4