LT/BG 14

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - KETURIOLIKTAS SKYRIUS: Trys materialios gamtos guṇos

TRYLIKTAS SKYRIUS - PENKIOLIKTAS SKYRIUS

Prabhupados komentarus galite rasti paspaudę ant teksto nuorodos

Tekstas 14.1: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Dar kartą Aš paskelbsiu tau aukščiausią išmintį, visų geriausią žinojimą, kurį perpratę išminčiai pasiekė aukščiausią tobulumą.

Tekstas 14.2: Gerai įsitvirtinęs šiame pažinimo kelyje, žmogus gali pasiekti transcendentinę būtį, tokią, kaip Mano. Ją pasiekęs jis nebegims kūrimo metu ir visatos naikinimas neturės jam įtakos.

Tekstas 14.3: Visuminė materijos substancija, vadinama Brahmanu, yra gimimo šaltinis, ir būtent šį Brahmaną, o Bharatos sūnau, Aš apvaisinu, kad galėtų gimti visos gyvosios būtybės.

Tekstas 14.4: Reikia suprasti, kad visos gyvybės rūšys, o Kuntī sūnau, todėl ir pradeda egzistuoti, kad gimsta materialioje gamtoje ir kad Aš esu sėklą duodantis tėvas.

Tekstas 14.5: Materialią gamtą sudaro trys guṇos – dorybė, aistra ir neišmanymas. Kai amžina gyvoji esybė susiliečia su gamta, o tvirtaranki Arjuna, guṇos ją susaisto.

Tekstas 14.6: O nesusitepęs nuodėme, dorybės guṇa, kuri yra skaistesnė už kitas, apšviečia ir atleidžia nuo atoveikio už visas nuodėmes. Dorybės guṇos veikiamą žmogų sąlygoja laimės ir žinojimo jausmas.

Tekstas 14.7: Aistros guṇą, o Kuntī sūnau, gimdo nežaboti geiduliai ir norai, ir dėl to įkūnyta gyvoji esybė būna priversta atlikti materialią karminę veiklą.

Tekstas 14.8: O Bharatos sūnau, žinok, kad neišmanymo pagimdyta tamsos guṇa – visų įkūnytų gyvųjų esybių paklydimo priežastis. Šios guṇos pasekmės – beprotybė, tingumas ir mieguistumas, kurie susaisto sąlygotą sielą.

Tekstas 14.9: O Bharatos sūnau, dorybės guṇa žmogų susaisto laime, aistros guṇa – karmine veikla, o neišmanymo guṇa, užgoždama gyvosios būtybės žinojimą, pasmerkia ją beprotybei.

Tekstas 14.10: Kartais, o Bharatos sūnau, ima vyrauti dorybės guṇa, nugalėdama aistros ir neišmanymo guṇas. Kartais aistros guṇa nugali dorybę ir neišmanymą, o kitąsyk neišmanymas nugali ir dorybę, ir aistrą. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.

Tekstas 14.11: Kai visus kūno vartus apšviečia žinojimas, žinoki, vyrauja dorybės guṇa.

Tekstas 14.12: O geriausias iš Bhāratų, sustiprėjus aistros guṇai ryškėja stipraus prisirišimo, karminės veiklos, didelių pastangų ir nesuvaldomų troškimų bei geidulių požymiai.

Tekstas 14.13: Sustiprėjus neišmanymo guṇai, o Kuru sūnau, pasireiškia tamsumas, neveiklumas, beprotybė ir iliuzija.

Tekstas 14.14: Kas miršta apimtas dorybės guṇos, tas pasiekia tyras aukštesniąsias didžiųjų išminčių planetas.

Tekstas 14.15: Kas miršta apimtas aistros guṇos, tas gimsta tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą, o kas miršta apimtas neišmanymo guṇos, tas gimsta gyvūnų karalystėje.

Tekstas 14.16: Doringos veiklos padariniai tyri ir priskiriami dorybės guṇai. Tuo tarpu veiklos, atliktos vyraujant aistros guṇai, pasekmė – kančia, o veikla, atlikta vyraujant neišmanymo guṇai, gimdo kvailystes.

Tekstas 14.17: Iš dorybės guṇos kyla tikrasis pažinimas, iš aistros guṇos – godumas, o iš neišmanymo guṇos kyla kvailybė, beprotybė ir iliuzija.

Tekstas 14.18: Tie, kuriuos veikia dorybės guṇa, palaipsniui kyla į aukštesnes planetas. Tie, kuriuos įtakoja aistros guṇa, gyvena žemės tipo planetose, o tie, kuriuos užvaldė atstumianti neišmanymo guṇa, leidžiasi į pragaro pasaulius.

Tekstas 14.19: Teisingai matant, kad niekas kitas, o tik gamtos guṇos atlieka visą veiklą, ir suvokiant Aukščiausiąjį Viešpatį, transcendentalų toms guṇoms, pereinama į Mano dvasinę gamtą.

Tekstas 14.20: Kai tik įkūnyta būtybė iškils aukščiau trijų guṇų, susijusių su materialiu kūnu, ji išsivaduos iš gimimo, mirties, senatvės ir jų keliamų kančių ir dar šiame gyvenime paragaus nemirtingumo nektaro.

Tekstas 14.21: Arjuna paklausė: O mano brangus Viešpatie, iš ko pažinti tą, kuris yra transcendentalus šių trijų guṇų atžvilgiu? Kaip jis elgiasi ir kaip iškyla aukščiau gamtos guṇų?

Tekstai 14.22-25: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Pāṇḍu sūnau, kas nejaučia neapykantos prašviesėjimui, prisirišimui ar iliuzijai, kai jie pasireiškia, ir kas nesiilgi jų, kai jie išnyksta; kas veikiant materialioms guṇoms nepalūžta ir nesutrinka, išlieka neutralus ir transcendentiškas, žinodamas, kad iš tiesų veikia tik guṇos; kas susitelkęs savajame „aš“ ir vienodai vertina tiek laimę, tiek kančią; kas vienodai žvelgia į žemės grumstą, akmenį ir auksą; kas vienodai vertina tai, kas pageidautina ir kas nepageidautina; kas yra tvirtas, vienodai priimdamas pagyrimus bei patyčias, garbę ir gėdą; kas vienodai elgiasi su draugu ir priešu; kas atsižadėjo bet kokios materialios veiklos – tas laikomas iškilusiu aukščiau materialios gamtos guṇų.

Tekstas 14.26: Kas visiškai atsideda pasiaukojimo tarnystei nenukrypdamas jokiomis aplinkybėmis, tas išsyk iškyla aukščiau materialios gamtos guṇų ir pasiekia Brahmano lygmenį.

Tekstas 14.27: Aš esu pagrindas beasmenio Brahmano, kuris yra nemirtingas, nenykstantis ir amžinas, ir kuris yra prigimtinė aukščiausiosios laimės padėtis.

TRYLIKTAS SKYRIUS - PENKIOLIKTAS SKYRIUS