LT/Prabhupada 0513 - Yra daugybė kitų kūnų, 8,400,000 skirtingų kūnų tipų: Difference between revisions
Visnu Murti (talk | contribs) (Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0513 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1973 Category:LT-Quotes...") |
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version) |
||
| Line 6: | Line 6: | ||
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | [[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | ||
<!-- END CATEGORY LIST --> | <!-- END CATEGORY LIST --> | ||
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE --> | |||
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0512 - Tie, kurie atsidavė materialiai gamtai, kentės|0512|LT/Prabhupada 0514 - Čia malonumas reiškia nedidelį skausmo nebuvimą|0514}} | |||
<!-- END NAVIGATION BAR --> | |||
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | ||
<div class="center"> | <div class="center"> | ||
| Line 14: | Line 17: | ||
<!-- BEGIN VIDEO LINK --> | <!-- BEGIN VIDEO LINK --> | ||
{{youtube_right| | {{youtube_right|zi4BwoX3PTE|Yra daugybė kitų kūnų, 8,400,000 skirtingų kūnų tipų<br />- Prabhupāda 0513}} | ||
<!-- END VIDEO LINK --> | <!-- END VIDEO LINK --> | ||
<!-- BEGIN AUDIO LINK --> | <!-- BEGIN AUDIO LINK --> | ||
<mp3player> | <mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/730828BG.LON_clip4.mp3</mp3player> | ||
<!-- END AUDIO LINK --> | <!-- END AUDIO LINK --> | ||
| Line 28: | Line 31: | ||
Kuomet kyla klausimas kodėl kažkas turi karaliaus kūną ir kodėl kažkas turi kiaulės kūną. Yra tiek daug kitokių kūnų: 8 400 000 skirtingų rūšių kūnų. Taigi, kodėl yra skirtumas tarp jų? Tas skirtumas yra paaiškintas Bhagavad-gītoje. Kāraṇam. Kāraṇam reiškia priežastį. Kodėl yra tokia įvairovė... kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya. Asya, jīvasya. Jis yra veikiamas skirtingų rūšių savybių ir todėl jis gauna skirtingos rūšies kūną. Kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya. | Kuomet kyla klausimas kodėl kažkas turi karaliaus kūną ir kodėl kažkas turi kiaulės kūną. Yra tiek daug kitokių kūnų: 8 400 000 skirtingų rūšių kūnų. Taigi, kodėl yra skirtumas tarp jų? Tas skirtumas yra paaiškintas Bhagavad-gītoje. Kāraṇam. Kāraṇam reiškia priežastį. Kodėl yra tokia įvairovė... kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya. Asya, jīvasya. Jis yra veikiamas skirtingų rūšių savybių ir todėl jis gauna skirtingos rūšies kūną. Kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya. | ||
Todėl mūsų užsiėmimas neturėtų būti bendravimas su materialiomis savybėmis. Netgi ir su dorybe. Materiali savybė, dorybė reiškia brahmanišką savybę. Sattva śama damas titikṣā. Taigi, atsidavimo tarnystė yra transcendentinė šioms geroms savybėms taip pat. Šiame materialiame pasaulyje jeigu vienaip ar kitaip kažkas gimė brāhmaṇų šeimoje ar jis vykdo savo pareigas tiksliai kaip griežtas brāhmaṇas, vis tiek jis yra sąlygotas šių materialios gamtos įstatymų, vis tiek. O ką kalbėti apie kitus, tuos, kurie aistros ar neišmanymo savybėse. Jų padėtis yra labiausiai pasibjaurėtina. Jaghanya-guṇa-vṛtti-sthā adho gacchanti tāmasāḥ: ([[ | Todėl mūsų užsiėmimas neturėtų būti bendravimas su materialiomis savybėmis. Netgi ir su dorybe. Materiali savybė, dorybė reiškia brahmanišką savybę. Sattva śama damas titikṣā. Taigi, atsidavimo tarnystė yra transcendentinė šioms geroms savybėms taip pat. Šiame materialiame pasaulyje jeigu vienaip ar kitaip kažkas gimė brāhmaṇų šeimoje ar jis vykdo savo pareigas tiksliai kaip griežtas brāhmaṇas, vis tiek jis yra sąlygotas šių materialios gamtos įstatymų, vis tiek. O ką kalbėti apie kitus, tuos, kurie aistros ar neišmanymo savybėse. Jų padėtis yra labiausiai pasibjaurėtina. Jaghanya-guṇa-vṛtti-sthā adho gacchanti tāmasāḥ: ([[LT/BG 14.18|BG 14.18]]) Tie, kurie yra neišmanymo savybėse, jaghanya, labai pasibjaurėtina padėtis. Taigi, dabartinę akmirką... Tai yra śūdra. Kalau śūdra-sambhavaḥ. Šiame Kali amžiuje kiekvienas yra neišmanymo savybėse. Śūdra. Jie nežino, nes jie neturi... Tas, kuris žino, kad: „Aš esu dvasinė siela; Aš nesu šis kūnas,” jis yra brāhmaṇas. O tas, kuris nežino, jis yra śūdra, kṛpaṇa. Etad vidita prāye sa brāhmaṇa. Visi miršta, tai nieko tokio, bet tas, kuris miršta žinodamas apie dvasinę tiesą... Visai kaip čia, studentai, kurie stengiasi suprasti kas yra dvasinis gyvenimas ir vienaip ar kitaip jeigu jis supranta bent jau tai, kad jis yra dvasinė siela, tuomet jis tampa brāhmaṇu. Jis tampa brāhmaṇu. Etad vidita. O tas, kuris nesupranta, jis yra kṛpaṇa. Kṛpaṇa reiškia šykštuolį. Brāhmaṇas reiškia dosnų. Tokie yra šastrų teiginiai. | ||
Taigi, visų pirma mes turime tapti brāhmaṇais. Tuomet Vaiṣṇavais. Brāhmaṇas paprasčiausiai suvokia, kad „Aš esu dvasinė siela,” ahaṁ brahmāsmi. Brahma jānāti iti brāhmaṇa. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā ([[ | Taigi, visų pirma mes turime tapti brāhmaṇais. Tuomet Vaiṣṇavais. Brāhmaṇas paprasčiausiai suvokia, kad „Aš esu dvasinė siela,” ahaṁ brahmāsmi. Brahma jānāti iti brāhmaṇa. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā ([[LT/BG 18.54|BG 18.54]]). Tokio žinojimo dėka tampama prasannātmā. Tai reiškia jaučiantis palengvėjimą. Kuomet pajaučiate palengvėjimą... Jeigu ant jūsų galvos yra našta ir jeigu našta yra nuimama, tuomet jūs pajaučiate palengvėjimą. Panašiai šis neišmanymas, kad „Aš esu šis kūnas” yra didžiulė našta, našta ant mūsų. Taigi, kuomet išsivaduojate nuo šios naštos, tuomet jūs pajaučiate palengvėjimą. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā ([[LT/BG 18.54|BG 18.54]]). Tai reiškia kuomet iš tiesų suprantama, kad: „Aš nesu šis kūnas; aš esu siela,” tuomet jis turi taip sunkiai dirbti dėl šio kūno išlaikymo, taigi jis gauna palengvėjimą, kad „Kodėl aš dirbu taip sunkiai dėl kelių materialių dalykų? Leiskit man vykdyti savo tikrąją gyvenimo, dvasinio gyvenimo būtinybę.” Tai yra didžiulis palengvėjimas. Tai yra didžiulis palengvėjimas. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā na śocati na kāṅkṣati ([[LT/BG 18.54|BG 18.54]]). Palengvėjimas reiškia, kad nėra troškimų, daugiau nebėra sielvarto. Jie yra brahma-bhūtaḥ. | ||
<!-- END TRANSLATED TEXT --> | <!-- END TRANSLATED TEXT --> | ||
Latest revision as of 13:59, 2 October 2018
Lecture on BG 2.25 -- London, August 28, 1973
Kuomet kyla klausimas kodėl kažkas turi karaliaus kūną ir kodėl kažkas turi kiaulės kūną. Yra tiek daug kitokių kūnų: 8 400 000 skirtingų rūšių kūnų. Taigi, kodėl yra skirtumas tarp jų? Tas skirtumas yra paaiškintas Bhagavad-gītoje. Kāraṇam. Kāraṇam reiškia priežastį. Kodėl yra tokia įvairovė... kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya. Asya, jīvasya. Jis yra veikiamas skirtingų rūšių savybių ir todėl jis gauna skirtingos rūšies kūną. Kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya.
Todėl mūsų užsiėmimas neturėtų būti bendravimas su materialiomis savybėmis. Netgi ir su dorybe. Materiali savybė, dorybė reiškia brahmanišką savybę. Sattva śama damas titikṣā. Taigi, atsidavimo tarnystė yra transcendentinė šioms geroms savybėms taip pat. Šiame materialiame pasaulyje jeigu vienaip ar kitaip kažkas gimė brāhmaṇų šeimoje ar jis vykdo savo pareigas tiksliai kaip griežtas brāhmaṇas, vis tiek jis yra sąlygotas šių materialios gamtos įstatymų, vis tiek. O ką kalbėti apie kitus, tuos, kurie aistros ar neišmanymo savybėse. Jų padėtis yra labiausiai pasibjaurėtina. Jaghanya-guṇa-vṛtti-sthā adho gacchanti tāmasāḥ: (BG 14.18) Tie, kurie yra neišmanymo savybėse, jaghanya, labai pasibjaurėtina padėtis. Taigi, dabartinę akmirką... Tai yra śūdra. Kalau śūdra-sambhavaḥ. Šiame Kali amžiuje kiekvienas yra neišmanymo savybėse. Śūdra. Jie nežino, nes jie neturi... Tas, kuris žino, kad: „Aš esu dvasinė siela; Aš nesu šis kūnas,” jis yra brāhmaṇas. O tas, kuris nežino, jis yra śūdra, kṛpaṇa. Etad vidita prāye sa brāhmaṇa. Visi miršta, tai nieko tokio, bet tas, kuris miršta žinodamas apie dvasinę tiesą... Visai kaip čia, studentai, kurie stengiasi suprasti kas yra dvasinis gyvenimas ir vienaip ar kitaip jeigu jis supranta bent jau tai, kad jis yra dvasinė siela, tuomet jis tampa brāhmaṇu. Jis tampa brāhmaṇu. Etad vidita. O tas, kuris nesupranta, jis yra kṛpaṇa. Kṛpaṇa reiškia šykštuolį. Brāhmaṇas reiškia dosnų. Tokie yra šastrų teiginiai.
Taigi, visų pirma mes turime tapti brāhmaṇais. Tuomet Vaiṣṇavais. Brāhmaṇas paprasčiausiai suvokia, kad „Aš esu dvasinė siela,” ahaṁ brahmāsmi. Brahma jānāti iti brāhmaṇa. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā (BG 18.54). Tokio žinojimo dėka tampama prasannātmā. Tai reiškia jaučiantis palengvėjimą. Kuomet pajaučiate palengvėjimą... Jeigu ant jūsų galvos yra našta ir jeigu našta yra nuimama, tuomet jūs pajaučiate palengvėjimą. Panašiai šis neišmanymas, kad „Aš esu šis kūnas” yra didžiulė našta, našta ant mūsų. Taigi, kuomet išsivaduojate nuo šios naštos, tuomet jūs pajaučiate palengvėjimą. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā (BG 18.54). Tai reiškia kuomet iš tiesų suprantama, kad: „Aš nesu šis kūnas; aš esu siela,” tuomet jis turi taip sunkiai dirbti dėl šio kūno išlaikymo, taigi jis gauna palengvėjimą, kad „Kodėl aš dirbu taip sunkiai dėl kelių materialių dalykų? Leiskit man vykdyti savo tikrąją gyvenimo, dvasinio gyvenimo būtinybę.” Tai yra didžiulis palengvėjimas. Tai yra didžiulis palengvėjimas. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā na śocati na kāṅkṣati (BG 18.54). Palengvėjimas reiškia, kad nėra troškimų, daugiau nebėra sielvarto. Jie yra brahma-bhūtaḥ.