LT/BG 10.42: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 10| DEŠIMTAS SKYRIUS: Absoliuto turtingumas]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 10| DEŠIMTAS SKYRIUS: Absoliuto turtingumas]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 10.41| BG 10.41]] '''[[LT/BG 10.41|BG 10.41]] - [[LT/BG 11.1|BG 11.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 11.1| BG 11.1]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 10.41| BG 10.41]] '''[[LT/BG 10.41|BG 10.41]] - [[LT/BG 11.1|BG 11.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 11.1| BG 11.1]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 42 ==== | ==== Tekstas 42 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:अथवा बहुनैतेन किं ज्ञातेन तवार्जुन । | |||
:विष्टभ्याहमिदं कृत्स्नमेकांशेन स्थितो जगत् ॥४२॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :atha vā bahunaitena | ||
: | :kiṁ jñātena tavārjuna | ||
: | :viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam | ||
: | :ekāṁśena sthito jagat | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
atha vā — arba; bahunā — daug; etena — tos rūšies; kim — ką; jñātena — žinodamas; tava — tu; arjuna — o Arjuna; viṣṭabhya — persmelkiu; aham — Aš; idam — šią; kṛtsnam — visą; eka — viena; aṁśena — dalimi; sthitaḥ — esantis; jagat — visatą. | ''atha vā'' — arba; ''bahunā'' — daug; ''etena'' — tos rūšies; ''kim'' — ką; ''jñātena'' — žinodamas; ''tava'' — tu; ''arjuna'' — o Arjuna; ''viṣṭabhya'' — persmelkiu; ''aham'' — Aš; ''idam'' — šią; ''kṛtsnam'' — visą; ''eka'' — viena; ''aṁśena'' — dalimi; ''sthitaḥ'' — esantis; ''jagat'' — visatą. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 05:36, 28 June 2018
Tekstas 42
- अथवा बहुनैतेन किं ज्ञातेन तवार्जुन ।
- विष्टभ्याहमिदं कृत्स्नमेकांशेन स्थितो जगत् ॥४२॥
- atha vā bahunaitena
- kiṁ jñātena tavārjuna
- viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam
- ekāṁśena sthito jagat
Pažodinis vertimas
atha vā — arba; bahunā — daug; etena — tos rūšies; kim — ką; jñātena — žinodamas; tava — tu; arjuna — o Arjuna; viṣṭabhya — persmelkiu; aham — Aš; idam — šią; kṛtsnam — visą; eka — viena; aṁśena — dalimi; sthitaḥ — esantis; jagat — visatą.
Vertimas
Tačiau ar būtina, Arjuna, taip nuodugniai viską žinoti? Juk viena mažyte dalele Savęs Aš persmelkiu ir palaikau visą šią visatą.
Komentaras
Aukščiausiasis Viešpats yra visose materialiose visatose, nes Supersielos pavidalu įžengia į visus daiktus. Šiame posme Viešpats sako Arjunai, jog neverta nagrinėti visų egzistuojančių daiktų turtingumo ir didingumo atskirai. Tereikia žinoti, jog jie egzistuoja todėl, kad Kṛṣṇa įžengia į juos Supersielos pavidalu. Visi – nuo didžiausios būtybės Brahmos iki mažytės skruzdės – gyvena tik todėl, kad Viešpats įžengia į kiekvieną ir kiekvieną jų palaiko.
Yra misionierių, skelbiančių, jog pusdievių garbinimas atves pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, į aukščiausią tikslą. Tačiau šis skyrius neskatina garbinti pusdievių, nes ir didžiausi pusdieviai, tokie, kaip Brahmā ir Śiva, teatspindi dalelę Aukščiausiojo Viešpaties turtingumo. Jis – kiekvieno kilmės šaltinis, ir nėra nieko didingesnio už Jį. Jis – asamaurdhva, tai reiškia, kad nėra už Jį aukštesnio ar Jam lygaus. „Padma Purāṇoje“ teigiama, kad tas, kuris Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą prilygina pusdieviams (Brahmai, Śivai ar kuriam kitam), akimoju tampa ateistu. Tačiau visapusiškai išstudijavus Kṛṣṇos turtų bei Jo energijos ekspansijų aprašymus, be abejonės, galima suvokti Viešpaties Śrī Kṛṣṇos padėtį ir sukaupus protą nenukrypstant garbinti Kṛṣṇą. Viešpats persmelkia viską Savo dalinio skleidinio dalimi, Supersiela, kuri įeina į viską, kas tik egzistuoja. Todėl tyri bhaktai sutelkia protą į Kṛṣṇos sąmonę, visiškai atsidėdami pasiaukojimo tarnystei, taigi jie nuolatos yra transcendentinės būklės. Aštuntas- vienuoliktas skyriaus posmai aiškiai nurodo, kad reikia pasiaukojus tarnauti ir garbinti Kṛṣṇą. Toks yra tyros pasiaukojimo tarnystės kelias. Šis skyrius išsamiai paaiškino, kaip pasiekti pasiaukojimo tobulumą – bendravimą su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣana – didysis ācārya, priklausantis Kṛṣṇos pradėtai mokinių sekai, baigdamas komentuoti šį skyrių sako:
- yac-chakti-leśāt suryādyā
- bhavanty aty-ugra-tejasaḥ
- yad-aṁśena dhṛtaṁ viśvaṁ
- sa kṛṣṇo daśame ‘rcyate
Galingoji saulė, ir toji stiprybės semiasi iš neišsenkamos Viešpaties Kṛṣṇos energijos, o dalinė Kṛṣṇos ekspansija palaiko visą pasaulį. Todėl Viešpats Śrī Kṛṣṇa išties vertas garbinimo.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti dešimtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Absoliuto turtingumas“.