LT/BG 11.35
Tekstas 35
- सञ्जय उवाच
- एतच्छ्रुत्वा वचनं केशवस्य
- कृताञ्जलिर्वेपमानः किरीटी ।
- नमस्कृत्वा भूय एवाह कृष्णं
- सगद्गदं भीतभीतः प्रणम्य ॥३५॥
- sañjaya uvāca
- etac chrutvā vacanaṁ keśavasya
- kṛtāñjalir vepamānaḥ kirīṭī
- namaskṛtvā bhūya evāha kṛṣṇaṁ
- sa-gadgadaṁ bhīta-bhītaḥ praṇamya
Pažodinis vertimas
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; etat — taip; śrutvā — išgirdęs; vacanam — kalbą; keśavasya — Kṛṣṇos; kṛta-añjaliḥ — sudėtom rankom; vepamānaḥ — virpėdamas; kirītī — Arjuna; namaskṛtvā — nusilenkdamas; bhūyaḥ — vėl; eva — taip pat; āha — tarė; kṛṣṇam — Kṛṣṇai; sa-gadgadam — virpančiu balsu; bhīta-bhītaḥ — išgąstingu; praṇamya — nusilenkdamas.
Vertimas
Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.
Komentaras
Kaip jau aiškinta, Arjuna, išvydęs Aukščiausiojo Dievo Asmens visatos pavidalą, apstulbsta iš nuostabos, tad daug kartų pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai ir virpančiu balsu pradeda melstis – ne kaip draugas, o kaip nuostabos apimtas bhaktas.