LT/BG 11.15
Tekstas 15
- arjuna uvāca
- paśyāmi devāṁs tava deva dehe
- sarvāṁs tathā bhūta-viśeṣa-saṅghān
- brahmāṇam īśaṁ kamalāsana-stham
- ṛṣīṁś ca sarvān uragāṁś ca divyān
Pažodinis vertimas
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; paśyāmi — aš matau; devān — visus pusdievius; tava — Tavo; deva — o Viešpatie; dehe — kūne; sarvān — visas; tathā — taip pat; bhūta — gyvąsias esybes; viśeṣa-saṅghān — ypatingu būdu susirinkusius; brahmāṇam — Viešpatį Brahmą; īśam — Viešpatį Śivą; kamala-āsana-stham — sėdintį lotoso žiede; ṛṣīn — didžius išminčius; ca — taip pat; sarvān — visas; uragān — gyvates; ca — taip pat; divyān — dieviškas.
Vertimas
Arjuna tarė: Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tavo kūne drauge regiu visus pusdievius ir kitas gyvąsias esybes. Matau lotoso žiede sėdintį Brahmą, regiu Viešpatį Śivą ir visus išminčius bei dieviškas gyvates.
Komentaras
Arjuna išvydo viską, kas egzistuoja visatoje. Taigi jis mato Brahmą – pirmąją visatos būtybę, taip pat dangaus gyvatę, ant kurios žemesnėse visatos srityse guli Garbhodakaśāyī Viṣṇu. Į guolį susirangiusi gyvatė vadinasi Vāsuki. Yra ir daugiau gyvačių, vadinamų Vāsuki. Arjunos žvilgsnis aprėpia visatą nuo Garbhodakaśāyī Viṣṇu iki aukščiausios jos dalies, lotoso žiedo – planetos, kurioje gyvena pirmoji visatos būtybė Brahmā. Taigi Arjuna, sėdėdamas kovos vežime, iš vieno taško matė viską nuo pradžios iki galo. Tai tebuvo įmanoma Aukščiausiojo Viešpaties, Kṛṣṇos, malone.