LT/BG 11.17
Tekstas 17
- kirīṭinaṁ gadinaṁ cakriṇaṁ ca
- tejo-rāśiṁ sarvato dīptimantam
- paśyāmi tvāṁ durnirīkṣyaṁ samantād
- dīptānalārka-dyutim aprameyam
Pažodinis vertimas
kirīṭinam — su šalmais; gadinam — su vėzdais; cakriṇam — su diskais; ca — ir; tejaḥ-rāśim — spindesį; sarvataḥ — iš visų pusių; dīpti-mantam — žėrintį; paśyāmi — aš regiu; tvām — Tave; durnirīkṣyam — į kurį sunku žvelgti; samantāt — visur; dīpta-anala — liepsnojančią ugnį; arka — saulės; dyutim — saulės šviesą; aprameyam — neaprėpiamą.
Vertimas
Sunku žvelgti į Tavo pavidalą, akinantis švytėjimas nuo jo sklinda į visas šalis, tarsi liepsnotų ugnis ar akinamai spindėtų saulė. Vis dėlto aš visur regiu tą žėrintį pavidalą, vainikuotą karūnomis, ginkluotą vėzdais ir diskais.