LT/BG 5.17
Tekstas 17
- tad-buddhayas tad-ātmānas
- tan-niṣṭhās tat-parāyaṇāḥ
- gacchanty apunar-āvṛttiṁ
- jñāna-nirdhūta-kalmaṣāḥ
Pažodinis vertimas
tat-buddhayaḥ — tie, kurių intelektas nuolat nukreiptas į Aukščiausiąjį; tat-ātmānaḥ — tie, kurių protas nuolat sutelktas į Aukščiausiąjį; tat-niṣṭhāḥ — tie, kurių tikėjimas skirtas tik Aukščiausiajam; tat-parāyaṇāḥ — kas randa prieglobstį vien Jame; gacchanti — eina; apunaḥ-āvṛttim — į išsivadavimą; jñāna — žinojimu; nirdhūta — apsivalę; kalmaṣāḥ — nuo nuogąstavimų.
Vertimas
Kai savo intelektą, protą ir tikėjimą žmogus sutelkia į Aukščiausiąjį ir Jame atranda prieglobstį, visiško žinojimo dėka išnyksta visi jo nuogąstavimai ir jis tiesiausiu keliu eina išsivaduoti.
Komentaras
Aukščiausia Transcendentinė Tiesa yra Viešpats Kṛṣṇa. „Bhagavad-gītos“ ašis – tai teigimas, kad Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Tokia visų Vedų raštų traktuotė. Para-tattva reiškia Aukščiausią Realybę, kurią išmanantieji Aukščiausiąjį suvokia kaip Brahmaną, Paramātmą ir Bhagāvaną. Bhagavānas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, yra aukščiausias Absoliuto aspektas. Už jį nėra nieko aukščiau. Viešpats sako: mattaḥ parataraṁ nānyat kiñcid asti dhanañjaya. Beasmenio Brahmano pagrindas irgi Kṛṣṇa: brahmaṇo hi pratiṣṭhāham. Todėl Kṛṣṇa visais atžvilgiais yra Aukščiausioji Realybė. Tas, kurio protas, intelektas, tikėjimas ir viltys visada nukreipti į Kṛṣṇą, kitaip sakant, tas, kuris pilnai įsisąmonino Kṛṣṇą – tikrai atsikrato visų nuogąstavimų ir tobulai pažįsta viską, kas susiję su transcendencija. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus gerai supranta, kad Kṛṣṇa – dualistiškas (vienu metu Jis yra visa kam tapatus ir individualus). Apsiginklavęs tokiu transcendentiniu žinojimu žmogus tvirtai žengia į priekį išsivadavimo keliu.