LT/BG 6.46
Tekstas 46
- tapasvibhyo ’dhiko yogī
- jñānibhyo ’pi mato ’dhikaḥ
- karmibhyaś cādhiko yogī
- tasmād yogī bhavārjuna
Pažodinis vertimas
tapasvibhyaḥ — už asketus; adhikaḥ — pranašesnis; yogī — yogas; jñānibhyaḥ — už išminčius; api — taip pat; mataḥ — laikomas; adhikaḥ — pranašesniu; karmibhyaḥ — už tuos, kurie užsiima karmine veikla; ca — taip pat; adhikaḥ — pranašesnis; yogī — yogas; tasmāt — todėl; yogī — transcendentalistas; bhava — būk; arjuna — o Arjuna.
Vertimas
Yogas pranašesnis už asketą, empiriką ir už tą, kuris dirba dėl rezultatų, todėl, o Arjuna, bet kokiomis aplinkybėmis būk yogas.
Komentaras
Kalbėdami apie yogą, turime galvoje mūsų sąmonės jungtį su Aukščiausiąja Absoliučia Tiesa. Yogos procesas vadinamas įvairiai, priklausomai nuo to, kas jį praktikuoja ir kokį metodą taiko. Kai šiame jungties procese dominuoja karminė veikla, jis vadinamas karma-yoga, kai jis labiau empiriškas – jñāna-yoga, o kai jo pagrindą sudaro pasiaukojimas Aukščiausiajam Viešpačiui – bhakti-yoga, ar Kṛṣṇos sąmonė. Bhakti- yoga, ar Kṛṣṇos sąmonė – tai visų yogų tobulumo viršūnė, – taip teigia kitas posmas. Šiame posme Viešpats patvirtina aptariamos yogos pranašumą, bet nesako, kad ji aukštesnė už bhakti-yogą. Bhakti-yoga – tai visiškas dvasinis žinojimas, todėl niekas negali jos pranokti. Asketizmas be savęs pažinimo yra netobulas. Netobulas yra ir empirinis mokslas, jeigu jis nepagrįstas atsidavimu Aukščiausiam Viešpačiui. Karminė veikla be Kṛṣṇos sąmonės taip pat yra tuščias laiko švaistymas. Todėl tarp visų paminėtų yogos formų labiausiai čia iškeliama bhakti-yoga – tai dar akivaizdžiau parodys kitas posmas.