LT/BG 9.24
Tekstas 24
- ahaṁ hi sarva-yajñānāṁ
- bhoktā ca prabhur eva ca
- na tu mām abhijānanti
- tattvenātaś cyavanti te
Pažodinis vertimas
aham — Aš; hi — iš tikrųjų; sarva — visų; yajñānām — aukų; bhoktā — besimėgaujantis subjektas; ca — ir; prabhuḥ — Viešpats; eva — taip pat; ca — ir; na — ne; tu — tačiau; mām — Mane; abhijānanti — jie žino; tattvena — iš tiesų; ataḥ — todėl; cyavanti — nupuola; te — jie.
Vertimas
Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.
Komentaras
Posmas sako, kad yra daug yajños rūšių, kurias rekomenduoja Vedų raštai, bet iš tikro visos jos skirtos patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Yajña – tai Viṣṇu. Antrajame „Bhagavad-gītos“ skyriuje aiškinama, jog kiekvienas privalo dirbti, kad patenkintų Yajñą, arba Viṣṇu. Tobula žmonių civilizacijos forma, kuri vadinasi varṇāśrama-dharma, būtent ir skirta patenkinti Viṣṇu. Todėl posme Kṛṣṇa sako: „Aš mėgaujuosi visomis aukomis, nes esu visa ko aukščiausias šeimininkas.“ Tačiau šios tiesos neišmanantys menkos nuovokos žmonės dėl laikinos naudos garbina pusdievius. Todėl jie puola į materialią būtį ir nepasiekia išsvajoto gyvenimo tikslo. Tačiau jei kas ir turi kokį materialų norą, jo išsipildymo geriau melsti Aukščiausiąjį Viešpatį (nors tai ne tyras pasiaukojimas) ir taip jis galės pasiekti trokštamą rezultatą.