LT/BG 1.46
Tekstas 46
- sañjaya uvāca
- evam uktvārjunaḥ saṅkhye
- rathopastha upāviśat
- visṛjya sa-śaraṁ cāpaṁ
- śoka-saṁvigna-mānasaḥ
Pažodinis vertimas
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — taip; uktvā — kalbėdamas; arjunaḥ — Arjuna; saṅkhye — mūšio lauke; ratha — kovos vežimo; upasthe — ant pasostės; upāviśat — vėl atsisėdo; visṛjya — padėjęs į šalį; sa-śaram — kartu su strėlėmis; cāpam — lanką; śoka — iš sielvarto; saṁvigna — kentėdamas; mānasaḥ — mintyse.
Vertimas
Sañjaya tarė: Mūšio lauke Arjuna ištarė šiuos žodžius, nubloškė į šalį lanką su strėlėmis ir sielvartingų minčių prislėgtas susmuko ant pasostės.
Komentaras
Žvalgydamas priešininko pozicijas Arjuna stovėjo kovos vežime, tačiau jo sielvartas buvo toks didelis, kad nubloškęs į šalį lanką su strėlėmis, jis atsisėdo. Dvasinio žinojimo vertas būtent toks kilniadvasis, jautrios širdies žmogus, su pasiaukojimu tarnaujantis Viešpačiui.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti pirmąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Kurukṣetros mūšio lauke“.