LT/BG 2.57

Revision as of 09:59, 8 October 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)

L57

Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 57

yaḥ sarvatrānabhisnehas
tat tat prāpya śubhāśubham
nābhinandati na dveṣṭi
tasya prajñā pratiṣṭhitā

Pažodinis vertimas

yaḥ — tas, kuris; sarvatra — visur; anabhisnehaḥ — be prieraišumo; tat — tą; tat — tą; prāpya — gaudamas; śubha — gėrį; aśubham — blogį; na — niekada; abhinandati — giria; na — niekada; dveṣṭi — peikia; tasya — jo; prajñā — tobulas žinojimas; pratiṣṭhitā — tvirtas.

Vertimas

Kas materialiame pasaulyje neprisiriša prie gėrio ar blogio, kas susidūręs su jais nei giria juos, nei peikia, to žinojimas yra tvirtas ir tobulas.

Komentaras

Materialiame pasaulyje nuolat vyksta kokie nors audringi pasikeitimai – geri ar blogi. Tas, kurio nedrumsčia audringi materialūs pasikeitimai ir kurio nepaveikia nei gėris, nei blogis, pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę. Gyvenant materialiame pasaulyje visada susiduri su gėriu ar blogiu, nes šis pasaulis sudarytas iš priešybių. Bet žmogaus su tvaria Kṛṣṇos sąmone neveikia nei gėris, nei blogis, nes jam rūpi Kṛṣṇa, absoliutus visa apimantis gėris. Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus atsiduria tobuloje transcendentinėje padėtyje, kuri vadinama specialiu terminu – samādhi.