LT/BG 2.59
Tekstas 59
- viṣayā vinivartante
- nirāhārasya dehinaḥ
- rasa-varjaṁ raso ’py asya
- para dṛṣṭvā nivartate
Pažodinis vertimas
viṣayāḥ — nuo juslinio malonumo objektų; vinivartante — įpranta susilaikyti; nirāhārasya — apribojimais; dehinaḥ — įkūnytas; rasa-varjam — atsisakydamas skonio; rasaḥ — malonumo skonis; api — nors ir yra; asya — jo; param — daug aukštesnius dalykus; dṛṣṭvā — patirdamas; nivartate — liaujasi.
Vertimas
Įkūnyta siela gali susilaikyti nuo juslinių malonumų, bet skonis juslių objektams išlieka. Tačiau patyrusi tobulesnį skonį ji pažaboja potraukį juslių objektams ir įgyja tvirtą sąmonę.
Komentaras
Nepasiekus transcendentinio būvio, juslinių malonumų atsisakyti neįmanoma. Riboti juslinius malonumus taisyklėmis yra tas pats, kas drausti ligoniui tam tikrus valgius. Pacientui nepatinka tie draudimai, be to, valgių skonis jį ir toliau traukia. Juslės irgi ribojamos taikant tam tikrą dvasinį metodą, pavyzdžiui, aṣṭāṅga-yogą, sudarytą iš yamos, niyamos, āsanos, prāṇāyāmos, pratyāhāros, dhārāṇos, dhyānos etc. Tai rekomenduojama menkos nuovokos žmonėms, nežinantiems nieko geresnio. Tačiau tam, kuris puoselėdamas Kṛṣṇos sąmonę patyrė Aukščiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos grožį, apkarsta tai, kas negyva, materialu. Todėl apribojimai yra skirti dvasinį tobulėjimą menkai teišmanantiems neofitams, be to, jie tinka tik iki žmogus nepajaučia skonio Kṛṣṇos sąmonės praktikai. Tikrai įsisąmoninus Kṛṣṇą, savaime išnyksta polinkis blankybėms.