LT/BG 2.67
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада
Tekstas 67
- indriyāṇāṁ hi caratāṁ
- yan mano ’nuvidhīyate
- tad asya harati prajñāṁ
- vāyur nāvam ivāmbhasi
Pažodinis vertimas
indriyāṇāṁ — iš juslių; hi — tikrai; caratām — besiblaškančia; yat — kuria; manaḥ — protas; anuvidhīyate — būna visada užimtas; tat — ta; asya — jo; harati — pasiglemžia; prajñām — intelektą; vāyuḥ — vėjas; nāvam — laivelį; iva — tartum; ambhasi — vandeny.
Vertimas
Kaip stiprus vėjas nuneša vandenyje plūduriuojantį laivelį, taip ir viena nerimstanti juslė, užvaldžiusi protą, pasiglemžia intelektą.
Komentaras
Jeigu visos juslės netarnauja Viešpačiui, tai net viena jų, nukrypusi į juslinį pasitenkinimą, gali sutrukdyti bhaktui žengti transcendentinio tobulėjimo keliu. Mahārājos Ambarīṣos gyvenimo istorija rodo, kad į Kṛṣṇos sąmonę turi būti įtrauktos visos juslės, nes tik tokia yra teisinga proto kontrolės metodika.