LT/BG 8.10
Tekstas 10
- prayāṇa-kāle manasācalena
- bhaktyā yukto yoga-balena caiva
- bhruvor madhye prāṇam āveśya samyak
- sa taṁ paraṁ puruṣam upaiti divyam
Pažodinis vertimas
prayāṇa-kāle — mirties metu; manasā — protu; acalena — nesiblaškančiu; bhaktyā — su visišku pasiaukojimu; yuktaḥ — užsiėmęs; yoga-balena — mistinės yogos išgalėmis; ca — taip pat; eva — tikrai; bhruvoḥ — antakių; madhye — tarp; prāṇam — gyvybės orą; āveśya — sutelkęs; samyak — visiškai; saḥ — jis; tam — tą; param — transcendentinį; puruṣam — Dievo Asmenį; upaiti — pasiekia; divyam — dvasinėje karalystėje.
Vertimas
Kas mirties metu sutelkia tarp antakių gyvybės orą ir yogos išgalėmis, nesiblaškančiu protu, visiškai pasiaukojęs prisimena Aukščiausiąjį Viešpatį, tas tikrai ateis pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį.
Komentaras
Posmas aiškiai kalba, kad mirties metu protą reikia su pasiaukojimu sutelkti į Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Turintiems yogos įgūdžių patariama gyvybės jėgą pakelti į tašką tarp antakių (į ājñą-cakrą). Posmas siūlo ṣaṭ-cakra-yogos praktiką – medituoti šešias cakras. Tačiau tyras bhaktas nepraktikuoja tokios yogos, nes jis visada yra paniręs į Kṛṣṇos sąmonę ir mirties valandą Viešpaties malone prisimena Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tai paaiškinta keturioliktame posme.
Ypač reikšmingas yra posmo žodis yoga-balena, nes nepraktikuojant yogos – ṣaṭ-cakra-yogos ar bhakti-yogos, neįmanoma mirties metu pasiekti tokią transcendentinę būseną. Nepraktikavus kurios nors yogos sistemos, o ypač bhakti-yogos, neįmanoma mirštant staiga prisiminti Aukščiausiąjį Viešpatį. Mirties valandą proto funkcijos sutrinka, todėl visą gyvenimą per yogos praktiką reikia būti susijusiu su transcendencija.