LT/BG 8.16
Tekstas 16
- आब्रह्मभुवनाल्लोकाः पुनरावर्तिनोऽर्जुन ।
- मामुपेत्य तु कौन्तेय पुनर्जन्म न विद्यते ॥१६॥
- ā-brahma-bhuvanāl lokāḥ
- punar āvartino ’rjuna
- mām upetya tu kaunteya
- punar janma na vidyate
Pažodinis vertimas
ā-brahma-bhuvanāt — iki pat Brahmalokos planetos; lokāḥ — į planetų sistemas; punaḥ — vėl; āvartinaḥ — grįžimas; arjuna — o Arjuna; mām — pas Mane; upetya — atėjus; tu — tačiau; kaunteya — o Kuntī sūnau; punaḥ janma — naujas gimimas; na — niekada; vidyate — įvyksta.
Vertimas
Visos materialaus pasaulio planetos – nuo aukščiausios iki pat žemiausios – tai kančių kraštas, kur kartojasi gimimas ir mirtis. Tačiau atėję į Mano buveinę, o Kuntī sūnau, niekada daugiau nebegimsta.
Komentaras
Norėdami patekti į transcendentinę Kṛṣṇos buveinę ir niekada negrįžti, visi yogai: karma, jñāna, haṭha etc. – galų gale turi prieiti pasiaukojimo tarnystę, t.y. bhakti-yogą, arba Kṛṣṇos sąmonę. Pasiekusieji aukščiausias materialias planetas (pusdievių planetas) vėlei priversti gimti ir mirti. Iš Žemės žmonės kyla į aukštesnes planetas, o gyvenantys aukštesnėse planetose – Brahmalokoje, Candralokoje ir Indralokoje, leidžiasi į Žemę. „Chāndogya Upaniṣadoje“ rekomenduotas pañcāgni-vidyos aukų atnašavimas įgalina patekti į Brahmaloką, tačiau jei ten patekus toliau neugdoma Kṛṣṇos sąmonė, tenka grįžti į Žemę. Kas aukštesnėse planetose gilina Kṛṣṇos sąmonę, tas pamažu kopia vis į aukštesnes planetas, o visatos naikinimo metu eina į amžiną dvasinę karalystę. Śrīdhara Svāmis savo „Bhagavad-gītos“ komentaruose cituoja tokį posmą:
- brahmaṇā saha te sarve
- samprāpte pratisañcare
- parasyānte kṛtātmānaḥ
- praviśanti paraṁ padam
„Materialios visatos naikinimo metu Brahmā ir visi tie, kurie jam yra atsidavę ir nuolatos užsiima Kṛṣṇos sąmonės praktika, persikelia į dvasinę visatą – į tas dvasines planetas, kurias norėjo pasiekti.“