LT/Prabhupada 0179 - Mes turime dirbti Krišnos labui
Lecture on SB 1.16.6 -- Los Angeles, January 3, 1974
Šie majavadžiai filosofai galbūt per žinias ir pakyla aukštai, tačiau spekuliuodami jie ir vėl nusiris žemyn. Kodėl? Anadrta-yusmad-anghrayah: „Todėl, kad jie nerado prieglobsčio prie Tavo lotoso pėdų, jie nusiris žemyn.“ Tai nesaugu. Žmogus negali pasilikti be jokios veiklos, jokių troškimų. Tai neįmanoma. Žmogus, gyvūnas, netgi vabzdys, jie privalo kažką daryti. Turiu praktinės patirties. Vienas mano sūnų vaikystėje, kai aš buvau jaunas, buvo labai išdykęs. Todėl kartais mes jį pasodindavome aukštai ant lentynos, ir jis negalėdavo nulipti. Jis jausdavosi taip nepatogiai, kadangi visos jo veiklos buvo sustojo sėdint ant šios lentynos. Jūs negalite sustabdyti savo veiklų. Tai neįmanoma. Jūs turite pasirinkti geresnę veiklą, tuomet jūs sustosite. „Param drstva nivartate“ (BG 2.59).
Šis Krišnos sąmonės judėjimas yra tam, kad jūs vykdytumėte geresnes veiklas. Tam, kad atsisakytumėte žemesnių veiklų. Kitu atveju, paprasčiausiai atsisakius ar atmetus, tai neįmanoma. Mes privalome dirbti. Privalome dirbti Krišnos labui. Turėtume eiti į Krišnos šventyklą, pardavinėti Krišnos knygas ar tiesiog susitikti su Krišnos bhaktais. Tai yra šaunu. Tačiau jūs negalite sustoti dirbti. Tai neįmanoma. Tuomet jūsų nenaudojamos smegenys taps velnio dirbtuvėmis. Tuomet jūs suklupsite. „Kaip nueiti pas tą moterį? Kaip nueiti pas tą vyrą?“ Jei sustosite dirbti, tuomet turėsite dirbti dėl juslių patenkinimo. Štai ir viskas. Paimkite bet kurią juslę; jūs negalite jos sutabdyti, tačiau jūs turite įtraukti ją į tarnystę. Tai - Krišnos sąmonė.