LT/Prabhupada 0379 - Dasavatara Stotra komentaras 1 dalis
Purport to Dasavatara Stotra, CD 8
Pralaya-payodhi-jale dhṛtavān asi vedam. Tai - daina, kurią atliko didis Vaišnavų poetas Jayadeva Gosvāmīs. Joje kalbama apie tai, jog, kai vyko naikinimas, visa visata buvo užtvindyta vandeniu. Galutinis šio materialaus pasaulio nutraukimas visų pirma bus toks, jog nebebus vandens, visas pasaulio vanduo ištirps dėl stipraus saulės kaitinimo. Saulė taps dvylika kartų stipresnė nei kad ji yra dabartiniu momentu. Tokiu būdu išgaruos visas vanduo, jūros ir vandenynai išgaruos. Todėl visos gyvosios žemės būtybės mirs, o tuomet dėl deginančio karščio viskas pavirs pelenais. Tuomet šimtą metų lis lietus, bus liūtys, pils kaip iš dramblio straublio, ir visa visata bus užtvindyta vandeniu. Tai vadinama pralaya-payodhi. Naikinimo metu, pralaya, visa visata bus... Visai kaip dabar ji užpildyta oru, tuo metu ji bus užpildyta vandeniu. Taigi tuo metu Viešpats su laivu išgelbės Vedas, ir tas laivas užstrigs tarp didelės žuvies sparnų. Toji didelė žuvis - tai Krišnos inkarnacija. Todėl jis garbina: „keśava dhṛta-mīna-śarīra jaya jagadīśa. So mīna-śarīra.“ Toliau yra „kṣitir iha vipulatare tiṣṭhati tava pṛṣṭhe dharaṇi-dhāraṇa-kiṇa-cakra-gariṣṭhe.“ Taigi bus stiprus maišymasis. Kita inkarnacija yra vėžlys. Ant vėžlio nugaros bus pritvirtinta meru-parvata, arba kitaip sakant pasaulis stovės ant vėžlio nugaros. Tai - antroji inkarnacija. Pirma žuvis, po to vėžlys. Tuomet varāha-avatāra. Vienas demonas, Hiraṇya, Hiraṇyakaśipu ir Hiraṇyākṣa. Tai per savo demonišką veiklą Jis numes žemę į Garbho jūrą. Šioje visatoje yra jūra. Pusė rutulio užpildo Garbhosamudros vandenys, kuriuose yra Garbhodakaśāyī Viṣṇu, o iš Jo išeina lotoso stiebas, kuriame gimsta Brahmā. Taigi visos planetos kabo kaip skirtingi stiebai, kilę iš šio originalaus stiebo, jie kyla iš Garbhodakaśāyī Viṣṇu pilvo. Taigi vienas demonas, vardu Hiraṇyākṣa, numes šią žemę į šiuos vandenis, ir tuo metu Viešpats ateis per Varāhos inkarnaciją. Varāhos inkarnacija pasirodė kaip nedidelis vabzdys, išėjęs ir Brahmos nosies, o kai jis padėjo jį ant savo rankos, Jis ėmė didėti. Tokiu būdu Jis įgijo labai didelį kūną, ir Savo iltimis Jis iškėlė žemę iš Garbho vandenyno. Tai vadinama keśava-dhṛta-varāha-rūpa. Toliau yra „tava kara-kamala-vare nakham adbhuta-sṛṅgaṁ dalita-hiraṇyakaśipu-tanu-bhṛṅgam.“ Hiraṇyakaśipu buvo kitas demonas, kuris norėjo būti nemirtingas. Taigi jis priėmė iš Brahmos palaiminimą, kad jis nemirtų žemėje, danguje arba vandenyje. Tam, kad tai išlaikytų Brahmos duotą palaiminimą... Viešpats Krišna stengiasi gerbti Jam atsidavusiojo žodžius. Taigi Brahmā suteikia jam palaiminimą: „Taip, tu nemirsi žemėje, vandenyje, danguje.“ Tačiau Nṛsiṁha-deva atsirado kaip pusiau liūtas, pusiau žmogus, nes Hiraṇyakaśipu taip pat priėmė Brahmos palaiminimą, jog jis nebus nužudytas jokio žmogaus ar gyvūno. Taigi Jis sukūrė formą iš kažko, kas nėra nei žmogus, nei gyvūnas, ir Jis paėmė demoną ant Savo kelių, kurie nėra nei žemė, nei vanduo, nei dangus. Jis nenorėjo būti nužudytas jokiu ginklu. Todėl Viešpats nužudė jį Savo nagais. Nagai nėra laikomi ginklu. Tokiu būtu jis norėjo apgauti Brahmą, tačiau Viešpats yra toks protingas, kad Jis apgavo Hiraṇyakaśipu, ir nužudė jį. Keśava dhṛta-narahari-rūpa. Dalita-hiraṇyakaśipu -tanu -bhṛṅgam. Visai kaip su savo nagais mes galime nužudyti bet kokį vabzdį. Paimkite skruzdėlę, jūs galite ją perskirti pusiau. Taip pat Hiraṇyakaśipu buvo toks didelis demonas, jis buvo palygintas su visai nedideliu vabzdžiu, ir buvo nužudytas Viešpaties nagais.