LT/Prabhupada 0384 - Gauranga Bolite Habe komentaras
Purport to Gauranga Bolite Habe -- Los Angeles, January 5, 1969
Tai - daina, kurią atliko Narottama dāsa Ṭhākura. Jis sako: „Kai toji diena ateis, tuomet aš paprasčiausiai turėsiu dainuoti Viešpaties Čaitanjos vardą, ir mano kūnas drebės?“ Gaurāṅga bolite habe pulaka-śarīra. Pulaka-śarīra reiškia „kūno drebuliai“. Kai žmogus yra transcendentinėje platformoje, kartais pasireiškia aštuonių rūšių simptomai: verksmas, kalbos it išprotėjusio žmogaus, kūno drebulys, šokimas, nepaisant visų kitų žmonių... Šie simptomai išsivysto automatiškai. Jie nėra praktikuojami dirbtinai. Taigi Narottama dāsa Ṭhākura trokšta tos dienos. Nėra taip, kad tai reikėtų dirbtinai imituoti. To jis nerekomenduoja. Jis sako: „Kada ateis toji diena, kai paprasčiausiai kartojant Viešpaties Čaitanjos vardą mano kūne atsiras drebuliai?“ „Gaurāṅga bolite habe pulaka-śarīra.“ Ir „hari hari bolite“: „Ir kai man pradėjus dainuoti „Hari Hari“ arba „Hare Kṛṣṇa“ iš mano akių liesis ašaros.“ „Hari hari bolite nayane ba'be nīra.“ Nīra reiškia „vanduo“. Taip pat Čaitanja Mahāprabhu pasakė: „Kada toji diena ateis?“ Mes turėtume paprasčiausiai trokšti. Tačiau jeigu per Krišnos malonę mes galėsime pasiekti šią stadiją, šie simptomai automatiškai ateis. Tačiau Narottama dāsa Ṭhākura sako, jog neįmanoma pasienti šios stadijos neišsilaisvinus iš materialaus prieraišumo.
Todėl jis sako: „āra kabe nitāi-cander, koruṇā hoibe“: „Kai toji diena ateis, kai man bus padovanota Viešpaties Nityānandos malonė, kad aš...“ Viṣaya chāḍiyā. Āra kabe nitāi-cander koruṇā hoibe, saṁsāra-bāsanā mora kabe tuccha ha'be. „Saṁsāra-bāsanā“ reiškia troškimą materialiai mėgautis. Saṁsāra-bāsanā mora kabe tuccha ha'be: „Kada mano materialaus pasitenkinimo troškimas bus nežymus, nesvarbus.“ Tuccha. Tuccha reiškia dalyką, kurį mes vertiname kaip neturintį vertės: „Išmeskite jį.“ Taip pat dvasinė pažanga įmanoma, kai žmogus įtikinamas, jog „Šis materialus pasaulis ir materiali laimė neturi jokios vertės. Ji negali man suteikti jokios gyvenimo palaimos.“ Šis įsitikinimas yra reikalingas. Saṁsāra-bāsanā mora kabe tuccha ha'be. Jis taip pat sako: „Kai būsiu laisvas nuo materialaus pasitenkinimo troškimų, tuomet bus įmanoma pamatyti tikrąją Vṛndāvanos prigimtį.“ Viṣaya chāḍiyā kabe śuddha ha'be mana: „Kai mano protas bus visiškai išgrynintas, materialiai neužterštas, tuo metu man bus įmanoma pamatyti, kas yra Vṛndāvana.“ Kitais žodžiais tariant, žmogus negali nukeliauti į Vṛndāvaną jėga ir gyventi ten, o tada pasiekti transcendentinę palaimą. Ne. Žmogus turi išlaisvinti savo protą nuo visų materialių troškimų. Tuomet jis gali gyventi Vṛndāvanoje ir mėgautis gyvenimo ten nauda. Taigi Narottama dāsa Ṭhākura sako: „Viṣaya chāḍiyā kabe, śuddha ha'be mana“: „Kai mano protas bus laisvas nuo šio materialaus pasitenkinimo užteršimo, ir aš būsiu apvalytas, tuomet man bus įmanoma pamatyti Vṛndāvaną tokį, koks jis yra.“ Kitu atveju tai neįmanoma. Ir jis vėl sako, jog nukeliauti į Vṛndāvaną reiškia suprasti transcendentinius Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimus. Kaip tai bus įmanoma? Jis sako: „Rūpa-raghunātha-pade hoibe ākuti.“ Rūpa, Rūpa Gosvāmis, pradedant nuo Rūpa Gosvāmio baigiant Raghunātha dāsa Gosvāmiu, viso buvo šeši Gosvamiai: Rūpa, Sanātana, Gopāla Bhaṭṭa, Raghunātha Bhaṭṭa, Jīva Gosvāmī, Raghunātha dāsa Gosvāmī. Jis sako: „Rūpa-raghunātha-pade.“ „Pradedant nuo Rūpa Gosvāmio ir baigiant Raghunātha dāsa Gosvāmiu," „Kai nekantrausiu prisirišti prie jų lotoso pėdų...“ „Rūpa-raghunātha-pade, hoibe ākuti.“ Ākuti, užsidegimas. Kas yra tas užsidegimas? Tai reiškia suprasti Rādhā-Kṛṣṇą vadovaujant Gosvamiams. Žmogus neturėtų bandyti suprasti Rādhā-Kṛṣṇą savo paties pastangomis. Tai jam nepadės. Šie Gosvamiai, jie mums nurodė kryptį, visai kaip „Bhakti-rasāmṛta-sindhu,“ taigi žmogus turi sekti žingsnis po žingsnio, kaip padaryti pažangą. Taigi ateis sėkmingoji diena, kai mes turėtume būti pajėgūs suprasti, kokie žaidimai ar meilės santykiai vyko tarp Rādhis ir Kṛṣṇos. Kitu atveju, jeigu priimsime juos kaip paprastą vaikiną ir merginą, kurie tiesiog reiškė savo meilės jausmus, tuomet mes neteisingai suprasime. Tuomet tai bus „prakṛta-sahajiyā“, Vṛndāvanos aukų kūryba.
Taigi Narottama dāsa Ṭhākura nurodo mums kryptį, kaip galime pasiekti aukščiausio tobulumo pakopą bendravime su Rādhā ir Kṛṣṇa. Pirmas dalykas - žmogus turėtų būti labai prisirišęs prie Śrī Caitanyos Mahāprabhu. Tai mus ves. Nes Jis atvyko tam, kad atneštų Kṛṣṇos sąmonės supratimą, todėl visų pirma reikėtų atsiduoti Śrī Caitanyai Mahāprabhu. Jei atsiduosime Śrī Caitanyai Mahāprabhu, Nityānanda Prabhu bus pamalonintas, o palamonindami Jį, mes turėtume būti išlaisvinti nuo materialių troškimų. Kai daugiau nebėra materialių troškimų, mes turėtume būti pajėgus įžengti į Vṛndāvaną. Po to, kai ten įžengsime, kai būsime užsidegę tarnauti šešiems Gosvamiams, galėsime pasiekti platformą, kai suprasime Rādhos and Kṛṣṇos žaidimus.