LT/Prabhupada 0389 - Hari Hari Biphale komentaras
Purport to Hari Hari Biphale -- Hamburg, September 10, 1969
Hari hari! biphale janama goṅāinu. Tai - daina, kurią atliko Narottama dāsa Ṭhākura, didis ācārya, esantis Caitanya Mahāprabhu sampradāyoje, mokinių sekoje. Jis atliko daugybę dainų, svarbių dainų, ir jo dainos laikomos Vedų išvadomis. Labai autoritetingos dainos. Taigi jis kalba apie maldą Viešpačiui Kṛṣṇai: „Mano brangus Viešpatie“, hari hari, „Aš paprasčiausiai sugadinau savo gyvenimą.“ Hari hari biphale janama goṅāinu. Kodėl tu sugadinai savo gyvenimą? Jis sako: „Manuṣya-janama pāiyā“. „Aš turiu šią žmogaus gyvenimo formą.“ „Rādhā-kṛṣṇa nā bhajiyā“: „Tačiau aš nesirūpinau Rādhā-Kṛṣṇos garbinimu. Todėl sugadinau savo gyvenimą.“ Kaip tai atrodo? Tai it žmogus, kuris sąmoningai vartoja nuodus. Jeigu kažkas nesąmoningai vartoja nuodus, tuomet egzistuoja pasitenkinimas, tačiau jeigu jis tai daro žinodamas, tai - savižudybė. Taigi jis sako: „Aš įvykdžiau savižudybę paprasčiausiai negarbindamas Rādhos ir Kṛṣṇos šioje žmogaus gyvenimo formoje.“
Tuomet jis sako: „Golokera prema-dhana, hari-nāma-saṅkīrtana.“ Šis Kṛṣṇos sąmonės judėjimas, saṅkīrtanos judėjimas, nėra materialus. Jis tiesiogiai atneštas iš dvasinės karalystės, žinomos kaip Goloka Vṛndāvana. Taigi „golokera prema-dhana.“ Tai nėra paprasta daina. Tai - meilės Aukščiausiajam Dievo asmeniui lobis. Taigi... „Tačiau aš neturiu tam jokios traukos.“ Rati nā janmilo kene tāy. „Neturiu jokios traukos tam. Anaiptol, priešingai.“ Viṣaya-biṣānale, dibā-niśi hiyā jwale: „Ir kadangi aš to nepriėmiau, todėl materialios egzistencijos nuodų liepsnojanti ugnis nuolat degina mane.“ Dibā-niśi hiyā jwale. „Dieną ir naktį mano širdis dega, dėl šio materialios egzistencijos nuodingo efekto.“ Taribare nā koinu upāy. „Tačiau aš neieškojau jokių vaistų nuo to.“ Kitais žodžiant kalbant, vaistas nuo materialios egzistencijos liepsnojančios ugnies yra šis saṅkīrtanos judėjimas. Jis - iš dvasinės karalystės. Kas jį atgabeno? Kas jį atnešė?
Tuomet jis sako: „brajendra-nandana jei, śaci-suta hoilo sei.“ Brajendra-nandana, karaliaus Brajos daina. Tai yra Kṛṣṇa. Kṛṣṇa yra žinomas kaip Nanda Mahārājos sūnus. Jis buvo Brajabhūmi karalius. Taigi „brajendra-nandana jei“, ta pati asmenybė, kuri buvo Nanda Mahārājos sūnus, dabar atsirado kaip Motinos Śacī sūnus. „Śacī-suta hoilo sei.“ Ir „balarāma hoilo nitāi“. Viešpats Balarāma tapo Nityānanda. Taigi šie du broliai ateina ir išlaisvina įvairias puolusias sielas. Pāpī-tāpī jata chilo. Kaip daugybė puolusių sielų buvo šiame pasaulyje, jie juos paprasčiausiai išlaisvina per šį Dievo vardų kartojimo procesą. „Hari-nāme uddhārilo“, paprasčiausiai per šį Dievo vardų kartojimą. Kaip tai įmanoma? Tuomet jis sako: „Tāra sākṣī jagāi and mādhāi.“ Gyvas pavyzdys yra du broliai, Jagāi ir Mādhāi. Atsitiko taip, kad Jagāi ir Mādhāi, šie du broliai, gimė brāhmaṇo šeimoje, tačiau jie buvo pirmieji, pradėję lėbauti. Žinoma, šiandien, šiame amžiuje, tai, ką jie darė, nelaikoma lėbavimu ir ištvirkavimu. Jie lėbavo, nes buvo girtuokliai ir moterų medžiotojai. Todėl jie buvo vadinami girtuokliais. Ir taip pat mėsėdžiais. Tačiau vėliau Viešpats Čaitanja ir Nitjananda juos išlaisvino. Didieji atsidavusieji.
Taigi Narottama dāsa Ṭhākuros aiškinime sakoma, jog šiame amžiuje, nors žmonės yra girtuokliai, moterų medžiokliai, mėsėdžiai, lošėjai, nusidėjeliai, vis tiek, jeigu jie priims šį Kṛṣṇos sąmonės judėjimą ir kartos Hare Kṛṣṇa, joe be jokios abejonės bus išlaisvinti. Tai - Viešpaties Čaitanjos palaiminimai. Tuomet Narottama dāsa Ṭhākura meldžia: „Hā hā prabhu nanda-suta, vṛṣabhānu-sutā-juta.“ „Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tu esi karaliaus Nandos sūnus, o Rādhārāṇī yra karaliaus Vṛṣabhānu duktė. Tai kartu Jūs stovite čia.“ Narottama dāsa kahe, nā ṭheliho rāṅgā pāy: „Dabar aš atsiduodu Jums, prašau neatstumk manęs, arba nustumk mane prie Savo lotoso pėdų, nes aš neturiu jokio kito prieglobsčio. Aš tiesiog priimu Tavo lotoso pėdų prieglobstį neturėdamas jokių kitų tikslų. Taigi prašau priimk mane ir išlaisvink mane.“ Tai - šios dainos esmė.