LT/Prabhupada 0930 - Išeikite iš šių materialių sąlygų. Tuomet prasideda tikrasis, amžinasis gyvenimas
730423 - Lecture SB 01.08.31 - Los Angeles
Taigi tai nėra mūsų reikalas kritikuoti, tačiau Kali-yugos simptomai yra labai sunkūs, ir jie vis augs ir augs. Mes paprasčiai praėjome 5,000 Kali-yugos metų, tačiau Kali-yugos trukmė - 400,000, 432,000 metų, iš kurių mes praėjome 5,000 metų. Praėję 5,000 metų matome tokią daugybę sunkumų, ir kuo labiau augsime šioje Kali-yugoje, tuo dienos bus vis labiau sunkesnės. Taigi geriausias dalykas - užbaikite savo Krišnos sąmonės reikalus ir sugrįžkite namo, atgal pas Dievą. Tai jus išgelbės. Kitu atveju, jeigu ir vėl sugrįšime, sunkumai, sunkiosios dienos bus priešaky. Turime vis daugiau ir daugiau kentėti.
Taigi čia Krišna apibūdinamas kaip Aja. Ajo 'pi sann avyayātmā bhūtānām īśvaro 'pi san. Tai pasakyta Bhagavad-gitoje. Ajo 'pi. „Aš esu negimęs.“ Taip, Krišna yra negimęs. Mes taip pat esame negimę. Tačiau skirtumas - mes esame įstrigę šiame materialiame kūne. Todėl negalime laikytis savo negimusiųjų padėties. Turime gimti, persikūnyti iš vieno kūno į kitą, ir nėra jokių garantijų, kokį kūną gausite. Tačiau turite tai priimti.
Visai kaip šiame gyvenime mes priimame vieną kūną po kito. Kūdikis palieka savo kudikio kūną, tuomet gauna vaiko kūną. Vaikinas palieka berniuko kūną, priima jaunuolio kūną. Taip pat ir šis senas kūnas - kai jį paliekame, natūrali išvada - turėsime priimti kitą kūną. Ir vėl kūdikio kūnas. Visai kaip keičiasi metų laikai. Po vasaros ateina pavasaris, po pavasario ateina vasara, po vasaros ateina ruduo, o po rudens - žiema. Po dienos yra naktis, po nakties - diena. Kadangi tai - ciklai, vykstantys vienas po kito, mes taip pat keičiame kūnus vieną į kitą. Natūrali išvada - pakeitęs šį kūną gausiu kitą kūną. Bhūtvā bhūtvā pralīyate (BG 8.19).
Tai labai logiška ir paremta šastrose, taip pat tai kalbėjo didžiausias autoritetas Krišna. Kodėl neturėtumėte to priimti? Jeigu nepriimsite, tai - kvailystė. Jeigu manysite, jog po mirties nėra gyvenimo, tai - kvailystė. Po mirties yra gyvenimas. Kadangi mes priimame vieną kūno po kito nuo neatmenamų laikų, negalime galvoti, jog yra amžinas gyvenimas. Mums tai sunku.
Visai kaip sergantis žmogus. Jis guli lovoje ir joje valgo, tuštinasi, ir jis negali judėti, turi vartoti labai karčius vaistus. Tokia daugybė nepatogumų. Jis guli. Taigi jis galvoja apie savižudybę. „Ak, šis gyvenimas - nepakenčiamas. Gal geriau nusižudysiu.“ Taigi apgailėtinoje padėtyje kartais laikomasi voidizmo, impersonalizmo filosofijos. Tam, kad sumažinti dalykus iki nulio. Nes šis gyvenimas - toks varginantis, kartais žmogus netgi nusižudo, kad iš jo išeitų. Turiu omenyje, varginantis materialios egzistencijos gyvenimas. Taigi voidizmas ir impersonalizmas yra tokie. Jie dreba nuo minčių apie kitą gyvenimą, ir vėl valgant, miegant, dirbant. Nes jam atrodo, jog valgyti ir gulėti reiškia tai daryti lovoje. Tai tiek. Ir jis kenčia. Jis negali kitaip galvoti. Taigi negatyvus kelias - sumažinti tai iki nulio. Tai - voidizmo filosofija. Tačiau atvejis nėra toks. Atvejis yra toks, jog esate rūpesčiuose dėl materialių sąlygų. Išeikite iš šių materialių sąlygų. Tuomet prasidės tikrasis, amžinas gyvenimas