LT/Prabhupada 0396 - Karaliaus Kulasekharos maldų komentaras
Purport to Prayers of King Kulasekhara, CD 14
Šis posmas, malda, yra paimta iš vienos knygos, žinomos kaip Mukunda-mālā-stotra. Šią maldą pasiūlė vienas karalius, kurio vardas buvo Kulaśekhara. Jis buvo didis karalius ir tuo pat metu didis atsidavęs. Vedinės literatūros istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kuomet karaliai buvo labai didūs atsidavę ir jie buvo vadinami rājarṣiais. Rājarṣīs reiškia, nors jie sėdi ant karališko sosto, jie visi yra šventos asmenybės. Taigi, šis Kulaśekhara, karalius Kulaśekhara meldžiasi Kṛṣṇai, kad: "Mano brangus Kṛṣṇa, tegu dabar mano proto gulbė įsipainioja Tavo lotosinių pėdų stiebe. Kadangi mirties metu trys kūniškos funkcijos pradmenys, būtent: gleivės, tulžis ir oras, jie sukils ir tuomet atsiras dusimas balse, taigi, savo mirties akimirką aš nebegalėsiu ištarti Tavo saldaus Švento Vardo." Palyginimas yra toks, kad balta gulbė, kai tik ji suranda lotoso gėlę, ji eina ten, pasineria į vandenį ir įsipainioja į lotoso gelės stiebą. Taigi, karalius Kulaśekhara nori, kad sveikoje jo proto ir kūno būklėje, jis galėtų tučtuojau įsipainioti į lotosinių Viešpaties pėdų stiebą ir tuojau pat numirti. Mintis yra ta, kad turėtume priimti Kṛṣṇos sąmonę, kuomet protas ir kūnas yra geros būklės. Nelaukite paskutinio savo gyvenimo etapo. Tiesiog eikite praktikuoti Kṛṣṇos sąmonę kuomet jūsų kūnas ir protas yra sveikame būvyje ir tuomet mirties akimirką jūs sugebėsite atsiminti Kṛṣṇą ir Jo žaidimus ir būsite tuojau pat perkeltas į dvasinę karalystę.