LT/BG 2.41: Difference between revisions

(Bhagavad-gita Compile Form edit)
 
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists)
 
Line 1: Line 1:
[[Skyriaus pavadinimas:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|L41]]
[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 2|L41]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 2| ANTRAS SKYRIUS: Gītos turinio apžvalga]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.40| BG 2.40]] '''[[LT/BG 2.40|BG 2.40]] - [[LT/BG 2.42-43|BG 2.42-43]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.42-43| BG 2.42-43]]</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 2.40| BG 2.40]] '''[[LT/BG 2.40|BG 2.40]] - [[LT/BG 2.42-43|BG 2.42-43]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 2.42-43| BG 2.42-43]]</div>
{{RandomImageRU}}
{{RandomImage|Lithuanian}}


==== Tekstas 41 ====
==== Tekstas 41 ====
<div class="devanagari">
:व्यवसायात्मिका बुद्धिरेकेह कुरुनन्दन ।
:बहुशाखा ह्यनन्ताश्च बुद्धयोऽव्यवसायिनाम् ॥४१॥
</div>


<div class="verse">
<div class="verse">
:''vyavasāyātmikā buddhir''
:vyavasāyātmikā buddhir
:''ekeha kuru-nandana''
:ekeha kuru-nandana
:''bahu-śākhā hy anantāś ca''
:bahu-śākhā hy anantāś ca
:''buddhayo ’vyavasāyinām''
:buddhayo ’vyavasāyinām
 
</div>
</div>



Latest revision as of 07:19, 28 June 2018

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 41

व्यवसायात्मिका बुद्धिरेकेह कुरुनन्दन ।
बहुशाखा ह्यनन्ताश्च बुद्धयोऽव्यवसायिनाम् ॥४१॥
vyavasāyātmikā buddhir
ekeha kuru-nandana
bahu-śākhā hy anantāś ca
buddhayo ’vyavasāyinām

Pažodinis vertimas

vyavasāya-ātmikā —tvirtai sutelktas į Kṛṣṇą; buddhiḥ —intelektas; ekā —vienintelis; iha —šiame pasaulyje; kuru-nandana —o mylimasis Kuru aini; bahu-śākhāḥ —išsišakojęs; hi —tikrai; anantāḥ —beribis; ca —taip pat; buddhayaḥ —intelektas; avyavasāyinām —tų, kurie neįsisąmonino Kṛṣṇos.

Vertimas

Žengiančiųjų šiuo keliu ketinimai tvirti, jų tikslas vienas. O mylimasis Kuru aini, tuo tarpu neryžtingųjų intelektas plačiai išsišakojęs.

Komentaras

Tvirtas tikėjimas, kad Kṛṣṇos sąmonės dėka bus pasiekta aukščiausia būties tobulumo pakopa, vadinasi vyavasāyātmikā intelektu. „Caitanya-caritāmṛta“ (Madhya 22.62) teigia:

‘śraddhā‘-śabde – viśvāsa kahe sudṛḍha niścaya
kṛṣṇe bhakti kaile sarva-karma kṛta haya

Tikėjimas – tai tvirtas pasikliovimas tuo, kas iškilnu. Kai žmogus vykdo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, jis neprivalo derintis prie materialaus pasaulio su jo įsipareigojimais šeimos tradicijoms, žmoniškumui ar tautiškumui. Veikti dėl pasitenkinimo esame sąlygojami ankstesnių gerų ar blogų darbų. Tačiau tas, kuriame nubudo Kṛṣṇos sąmonė, nebeprivalo savo veikla siekti teigiamų rezultatų. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus veikia absoliučiu lygiu, nes gėrio ir blogio priešybės jo veiksmams jau nebeturi įtakos. Aukščiausia Kṛṣṇos sąmonės tobulumo pakopa – materialios būties sampratos atsižadėjimas. Tokia būsena pasiekiama savaime laipsniškai vystantis Kṛṣṇos sąmonei.

Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus ketinimų tvirtumas pagrįstas žinojimu. Vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhah: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra reta, kilni siela, kuri tobulai žino, jog Vāsudeva ar Kṛṣṇa – visų matomų priežasčių pagrindas. Kaip laistant medžio šaknis vandens gauna lapai ir šakos, taip ir veikiant su Kṛṣṇos sąmone didžiausia paslauga padaroma visiems – pačiam sau, šeimai, visuomenei, kraštui, žmonijai etc. Jeigu žmogaus veiksmais patenkintas Kṛṣṇa – tai ir visi kiti bus patenkinti.

Tačiau geriausiai tarnystė Kṛṣṇos sąmonės srityje atliekama vadovaujant dvasiniam mokytojui – bona fide Kṛṣṇos atstovui, suprantančiam įgimtas mokinio savybes ir galinčiam jo veiksmus nukreipti reikiama Kṛṣṇos sąmonės kryptimi. Norint gerai perprasti Kṛṣṇos sąmonę, reikia veikti ryžtingai ir paklusti Krsnos atstovui. Bona fide dvasinio mokytojo nurodymus būtina suprasti kaip savo gyvenimo misiją. Śrīla Viśvanātha Cakravartis Ṭhākura savo garsiose maldose, skirtose dvasiniam mokytojui, moko mus:

yasya prasādād bhagavat prasādo
yasyāprasādān na gatiḥ kuto ‘pi
dhyāyan stuvaṁs tasya yaśas tri sandhyaṁ
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

„Patenkindami dvasinį mokytoją, kartu patenkiname ir Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, o jeigu to nedarysime – neturėsime galimybių pakilti iki Kṛṣṇos sąmonės lygio. Todėl triskart per dieną medituodamas turiu melsti savo dvasinio mokytojo malonės ir su pagarba jam lenktis.“

Tačiau visą šį procesą lemia nesusijęs su kūniškąja samprata tobulas žinojimas apie sielą – ne teorinis, bet praktinis, pašalinantis visas galimybes tenkinti jusles karmine veikla. Nestabilaus proto žmogų vilioja įvairių rūšių karminė veikla.