LT/BG 5.17

Revision as of 08:50, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 17

tad-buddhayas tad-ātmānas
tan-niṣṭhās tat-parāyaṇāḥ
gacchanty apunar-āvṛttiṁ
jñāna-nirdhūta-kalmaṣāḥ

Pažodinis vertimas

tat-buddhayaḥ — tie, kurių intelektas nuolat nukreiptas į Aukščiausiąjį; tat-ātmānaḥ — tie, kurių protas nuolat sutelktas į Aukščiausiąjį; tat-niṣṭhāḥ — tie, kurių tikėjimas skirtas tik Aukščiausiajam; tat-parāyaṇāḥ — kas randa prieglobstį vien Jame; gacchanti — eina; apunaḥ-āvṛttim — į išsivadavimą; jñāna — žinojimu; nirdhūta — apsivalę; kalmaṣāḥ — nuo nuogąstavimų.

Vertimas

Kai savo intelektą, protą ir tikėjimą žmogus sutelkia į Aukščiausiąjį ir Jame atranda prieglobstį, visiško žinojimo dėka išnyksta visi jo nuogąstavimai ir jis tiesiausiu keliu eina išsivaduoti.

Komentaras

Aukščiausia Transcendentinė Tiesa yra Viešpats Kṛṣṇa. „Bhagavad-gītos“ ašis – tai teigimas, kad Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Tokia visų Vedų raštų traktuotė. Para-tattva reiškia Aukščiausią Realybę, kurią išmanantieji Aukščiausiąjį suvokia kaip Brahmaną, Paramātmą ir Bhagāvaną. Bhagavānas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, yra aukščiausias Absoliuto aspektas. Už jį nėra nieko aukščiau. Viešpats sako: mattaḥ parataraṁ nānyat kiñcid asti dhanañjaya. Beasmenio Brahmano pagrindas irgi Kṛṣṇa: brahmaṇo hi pratiṣṭhāham. Todėl Kṛṣṇa visais atžvilgiais yra Aukščiausioji Realybė. Tas, kurio protas, intelektas, tikėjimas ir viltys visada nukreipti į Kṛṣṇą, kitaip sakant, tas, kuris pilnai įsisąmonino Kṛṣṇą – tikrai atsikrato visų nuogąstavimų ir tobulai pažįsta viską, kas susiję su transcendencija. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus gerai supranta, kad Kṛṣṇa – dualistiškas (vienu metu Jis yra visa kam tapatus ir individualus). Apsiginklavęs tokiu transcendentiniu žinojimu žmogus tvirtai žengia į priekį išsivadavimo keliu.