LT/Prabhupada 0165 - Apvalanti veikla yra vadinama bhakti

Revision as of 13:01, 2 October 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)


Lecture on BG Introduction — New York, February 19-20, 1966

Aukščiausioji sąmonė, tai bus paaiškinta Bhagavad Gitoje, skyriuje, kuriame kalbama apie skirtumą tarp jīvos ir īśvaros. Kṣetra-kṣetra-jña. Šis terminas, „kṣetra-jña“, paaiškina, jog Viešpats yra taip pat kṣetra-jña, arba sąmoningas, o jīvos, visos gyvosios būtybės, taip pat yra sąmoningos. Skirtumas tik tas, jog gyvosios būtybės yra sąmoningos tik šiame ribotame kūne, tačiau Viešpats suvokia visus kūnus. „Īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe 'rjuna tiṣṭhati“ (BG 18.61). Viešpats gyvena kiekvienos gyvos būtybės širdyje, todėl jis suvokia kiekvienos jīvos fizinius veiksmus ir veiklas. Neturėtume to pamiršti. Taip pat aiškinama, jog Paramātmā, arba Aukščiausias Dievo asmuo, gyvena kiekvieno širdyje kaip īśvara, kuris kontroliuoja ir nurodo kryptį. Jis nurodo kryptį. „Sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭhaḥ“ (BG 15.15). Jis slypi kiekvieno širdyje, ir pagal savo troškimus Jis mums nurodo, kaip elgtis.

Gyvoji būtybė pamiršta, ką daryti. Visų pirma ji užsispyrusiai deda pastangas į tai, kad veiktų tam tikru budu, o tuomet įklimpsta savo karmos veiksmuose ir atoveiksmiuose... Po to, kai palikusi šį kūną ji įgyja kitą kūną... Visai kaip mes iškeičiame vieną drabužį į kitą drabužį, analogiškai paaiškinama ir Bhagavad Gitoje: „Jīrṇāni yathā vihāya“ (BG 2.22). Taip kaip žmogus keičia savo drabužius, mes taip pat keičiame savo kūnus, vyksta ir sielos migracija, traukiama jo praeities veiksmų ir atoveiksmių. Šie veiksmai gali būti pakeisti, kai gyvoji būtybė yra gerumo energijoje, sveikame prote, ir ji supranta, kokios rūšies veiklas ji turėtų priimti, jeigu ji taip daro, visi praeities veiksmai ir atoveiksmiai gali būti pakeisti. Todėl karma nėra amžina. Iš šių keturių, penkių elementų - īśvara, jīva, prakṛti, kāla, ir karma - pirmieji keturi elementai yra amžini, tuo tarpu karma nėra amžina. Taigi īśvara, aukščiausioji sąmonė, tarp īśvara, aukščiausios sąmonės arba Viešpaties, ir gyvosios būtybės dabartinėmis aplinkybėmis yra skirtumas. Ir Dievo, ir visų gyvųjų būtybių sąmonė, ši sąmonė yra transcendentinė. Ši sąmonė nėra kuriama per sąlytį su materija. Tai - klaidinga idėja. Teorija, jog sąmonė vystosi per tam tikromis aplinkybėmis įvykusias materialias kombinacijas, Bhagavad Gitoje yra atmetama. Taip negali būti. Sąmonė gali būti atspindima iškraipytai dėl materialių aplinkybių, taip kaip šviesa, atsispindėdama per spalvotą stiklą, gali įgyti tam tikrą spalvą. Analogiškai Dievo sąmonė nėra paveikta materijos. Aukščiausiasis Viešpas, Krišna, sako: „Mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ“ (BG 9.10) Kai Jis nužengia į šį materialų pasaulį, Jo sąmonė nėra paveikta materijos. Jei Jo sąmonė būtų paveikta materijos, Jis negalėtų kalbėti apie transcendentinius Bhagavad Gitos dalykus. Žmogus negali nieko pasakyti apie šį transcentinį pasaulį, jei nėra išsilaisvinęs iš materija užterštos sąmonės. Taigi Viešpats nebuvo užsiteršęs materija. Tačiau mūsų sąmonė šiuo momentu yra užteršta materija. Taigi, kaip Bhagavad Gita moko, mes turime valyti savo materija užterštą sąmonę, ir toje tyroje sąmonėje atlikti veiksmus. Tai padarys mus laimingais. Mes negalime tiesiog sustoti. Negalime nutraukti savo veiksmų. Veiksmai bus išgryninti, išvalyti. O visi šie švarūs veiksmai yra vadinami bhakti. Bhakti reiškia, jog, nors jie ir atrodo kaip kasdieniai veiksmai, jie yra neužteršti. Tai - tyri veiksmai. Neišmanėlis gali manyti, jog atsidavusysis dirba kaip ir bet kuriss paprastas žmogus, neturintis žinių žmogus nežino, jog atsidavusiojo veiksmai iš tikrųjų yra Viešpaties veiksmai, kurie nėra užteršti netyros materijos sąmonės, trijų gunų, gamtos energijų, netyrumu, tačiau jie yra kupini transcendentinės sąmonės. Taigi mūsų sąmonė yra užteršta materija, turėtume tai žinoti.