LT/Prabhupada 0233 - Mes gauname Krišnos sąmonę per guru ir Krišnos malonę: Difference between revisions

(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0233 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1973 Category:LT-Quotes...")
 
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
 
Line 6: Line 6:
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]]
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]]
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE -->
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0232 - Dievui pavydžių priešų taip pat yra. Jie yra vadinami demonais|0232|LT/Prabhupada 0234 - Tapti atsidavusiuoju yra didžiausia kvalifikacija|0234}}
<!-- END NAVIGATION BAR -->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<div class="center">
<div class="center">
Line 14: Line 17:


<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
{{youtube_right|B4WLhaklxZY|Mes gauname Krišnos sąmonę per guru ir Krišnos malonę - Prabhupāda 0233}}
{{youtube_right|GAjMmBbnUCQ|Mes gauname Krišnos sąmonę per guru ir Krišnos malonę - Prabhupāda 0233}}
<!-- END VIDEO LINK -->
<!-- END VIDEO LINK -->


<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<mp3player>http://vaniquotes.org/w/images/730805BG.LON_clip2.mp3</mp3player>
<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/730805BG.LON_clip2.mp3</mp3player>
<!-- END AUDIO LINK -->
<!-- END AUDIO LINK -->


Line 26: Line 29:


<!-- BEGIN TRANSLATED TEXT -->
<!-- BEGIN TRANSLATED TEXT -->
Taigi Krišna turi priešų. Arisudana. Jis turi juos nužudyti. Krišna turi du reikalus: „Paritrāṇāya sādhūnāṁ vināśāya ca duṣkṛtam“ ([[Vanisource:BG 4.8|BG 4.8]]). Sukčiai... Jie yra sukčiai. Demonai, kurie meta iššūkį Krišnai, kurie nori varžytis su Krišna, kurie nori Krišnos nuosavybės, visi jie yra Krišnos priešai, jie turėtų būti nužudyti. Taigi žudymas yra pateisinamas tik priešų atveju. Tuomet kyla kitas klausimas: „Gerai, pripažįstu, priešus galima žudyti. Tačiau kaip Tu man siūlai žudyti savo guru?“ Gurūn ahatvā. Tačiau jei tai tai Krišnos labui, jei yra toks poreikis, turite žudyti taip pat ir savo guru. Tokia yra filosofija. Krišnos labui. Jeigu Krišna nori, jūs negalite... Jeigu Krišna nori, kad žudytumėte savo guru, tuomet turite tai padaryti. Tai - Krišnos sąmonė. Žinoma, Krišna neprašys jūsų nužudyti savo guru, bet... Nes Krišna ir guru - tai tas pats. „Guru-kṛṣṇa-kṛpāya“ ([[Vanisource:CC Madhya 19.151|CC Madhya 19.151]]). Krišnos sąmonę gauname per guru ir Krišnos malonę. Tikrasis guru niekada neturėtų būti nužudytas, tačiau vadinamasis guru turi būti nužudytas. Vadinamasis pseudo guru, netikras guru, turėtų būti nužudytas. Visai kaip Prahlada Maharadža. Kai Prahlada Maharadža... Jis stovėjo, kol Nrsimhadeva žudė jo tėvą. Tėvas yra guru. „Sarva-devamayo guruḥ“ ([[Vanisource:SB 11.17.27|SB 11.17.27]]). Tėvas yra guru, bent jau oficialiai guru. Materialiai jis yra guru. Tad kaip Prahlada Maharadža leido Nrsimhadevai žudyti savo guru? Savo tėvą. Kiekvienas žino, jog Hiranyakašipu - tai tėvas. Ar norėtumėte matyti, kaip jūsų tėvas yra kažkieno žudomas? Ar ramiai stovėtumėte? Neprotestuotumėte? Ar tai - jūsų pareiga? Ne, tai nėra jūsų pareiga. Jeigu jūsų tėvas puolamas, privalote protestuoti. Privalote bent kovoti. Guldote savo gyvenimą: „Kaip gali būti, jog mano tėvas žudomas mano akivaizduoje?“ Tai - mūsų pareiga. Tačiau Prahlada Maharadža neprotestavo. Jis galėjo paprašyti - mat yra atsidavusysis - „Mano mielas Prabhu, mano Viešpatie, atleisk mano tėvui“. Jis tai ir padarė. Tačiau jis žinojo, jog „mano tėvas iš tikrųjų nėra žudomas. Tai - tik jo kūnas.“ Vėliau jis maldavo dėl savo tėvo kitokiu būdu. Visų pirma, kai Nrsimhadeva supyko ir žudė kūną, jis žinojo, jog „šis kūnas nėra mano tėvas. Siela - tai mano tėvas. Todėl tegu Dievas mėgaujasi žudydamas mano tėvo kūną; taip aš jį išgelbėsiu.“  
Taigi Krišna turi priešų. Arisudana. Jis turi juos nužudyti. Krišna turi du reikalus: „Paritrāṇāya sādhūnāṁ vināśāya ca duṣkṛtam“ ([[LT/BG 4.8|BG 4.8]]). Sukčiai... Jie yra sukčiai. Demonai, kurie meta iššūkį Krišnai, kurie nori varžytis su Krišna, kurie nori Krišnos nuosavybės, visi jie yra Krišnos priešai, jie turėtų būti nužudyti. Taigi žudymas yra pateisinamas tik priešų atveju. Tuomet kyla kitas klausimas: „Gerai, pripažįstu, priešus galima žudyti. Tačiau kaip Tu man siūlai žudyti savo guru?“ Gurūn ahatvā. Tačiau jei tai tai Krišnos labui, jei yra toks poreikis, turite žudyti taip pat ir savo guru. Tokia yra filosofija. Krišnos labui. Jeigu Krišna nori, jūs negalite... Jeigu Krišna nori, kad žudytumėte savo guru, tuomet turite tai padaryti. Tai - Krišnos sąmonė. Žinoma, Krišna neprašys jūsų nužudyti savo guru, bet... Nes Krišna ir guru - tai tas pats. „Guru-kṛṣṇa-kṛpāya“ ([[Vanisource:CC Madhya 19.151|CC Madhya 19.151]]). Krišnos sąmonę gauname per guru ir Krišnos malonę. Tikrasis guru niekada neturėtų būti nužudytas, tačiau vadinamasis guru turi būti nužudytas. Vadinamasis pseudo guru, netikras guru, turėtų būti nužudytas. Visai kaip Prahlada Maharadža. Kai Prahlada Maharadža... Jis stovėjo, kol Nrsimhadeva žudė jo tėvą. Tėvas yra guru. „Sarva-devamayo guruḥ“ ([[Vanisource:SB 11.17.27|SB 11.17.27]]). Tėvas yra guru, bent jau oficialiai guru. Materialiai jis yra guru. Tad kaip Prahlada Maharadža leido Nrsimhadevai žudyti savo guru? Savo tėvą. Kiekvienas žino, jog Hiranyakašipu - tai tėvas. Ar norėtumėte matyti, kaip jūsų tėvas yra kažkieno žudomas? Ar ramiai stovėtumėte? Neprotestuotumėte? Ar tai - jūsų pareiga? Ne, tai nėra jūsų pareiga. Jeigu jūsų tėvas puolamas, privalote protestuoti. Privalote bent kovoti. Guldote savo gyvenimą: „Kaip gali būti, jog mano tėvas žudomas mano akivaizduoje?“ Tai - mūsų pareiga. Tačiau Prahlada Maharadža neprotestavo. Jis galėjo paprašyti - mat yra atsidavusysis - „Mano mielas Prabhu, mano Viešpatie, atleisk mano tėvui“. Jis tai ir padarė. Tačiau jis žinojo, jog „mano tėvas iš tikrųjų nėra žudomas. Tai - tik jo kūnas.“ Vėliau jis maldavo dėl savo tėvo kitokiu būdu. Visų pirma, kai Nrsimhadeva supyko ir žudė kūną, jis žinojo, jog „šis kūnas nėra mano tėvas. Siela - tai mano tėvas. Todėl tegu Dievas mėgaujasi žudydamas mano tėvo kūną; taip aš jį išgelbėsiu.“  
<!-- END TRANSLATED TEXT -->
<!-- END TRANSLATED TEXT -->

Latest revision as of 13:12, 2 October 2018



Lecture on BG 2.4-5 -- London, August 5, 1973

Taigi Krišna turi priešų. Arisudana. Jis turi juos nužudyti. Krišna turi du reikalus: „Paritrāṇāya sādhūnāṁ vināśāya ca duṣkṛtam“ (BG 4.8). Sukčiai... Jie yra sukčiai. Demonai, kurie meta iššūkį Krišnai, kurie nori varžytis su Krišna, kurie nori Krišnos nuosavybės, visi jie yra Krišnos priešai, jie turėtų būti nužudyti. Taigi žudymas yra pateisinamas tik priešų atveju. Tuomet kyla kitas klausimas: „Gerai, pripažįstu, priešus galima žudyti. Tačiau kaip Tu man siūlai žudyti savo guru?“ Gurūn ahatvā. Tačiau jei tai tai Krišnos labui, jei yra toks poreikis, turite žudyti taip pat ir savo guru. Tokia yra filosofija. Krišnos labui. Jeigu Krišna nori, jūs negalite... Jeigu Krišna nori, kad žudytumėte savo guru, tuomet turite tai padaryti. Tai - Krišnos sąmonė. Žinoma, Krišna neprašys jūsų nužudyti savo guru, bet... Nes Krišna ir guru - tai tas pats. „Guru-kṛṣṇa-kṛpāya“ (CC Madhya 19.151). Krišnos sąmonę gauname per guru ir Krišnos malonę. Tikrasis guru niekada neturėtų būti nužudytas, tačiau vadinamasis guru turi būti nužudytas. Vadinamasis pseudo guru, netikras guru, turėtų būti nužudytas. Visai kaip Prahlada Maharadža. Kai Prahlada Maharadža... Jis stovėjo, kol Nrsimhadeva žudė jo tėvą. Tėvas yra guru. „Sarva-devamayo guruḥ“ (SB 11.17.27). Tėvas yra guru, bent jau oficialiai guru. Materialiai jis yra guru. Tad kaip Prahlada Maharadža leido Nrsimhadevai žudyti savo guru? Savo tėvą. Kiekvienas žino, jog Hiranyakašipu - tai tėvas. Ar norėtumėte matyti, kaip jūsų tėvas yra kažkieno žudomas? Ar ramiai stovėtumėte? Neprotestuotumėte? Ar tai - jūsų pareiga? Ne, tai nėra jūsų pareiga. Jeigu jūsų tėvas puolamas, privalote protestuoti. Privalote bent kovoti. Guldote savo gyvenimą: „Kaip gali būti, jog mano tėvas žudomas mano akivaizduoje?“ Tai - mūsų pareiga. Tačiau Prahlada Maharadža neprotestavo. Jis galėjo paprašyti - mat yra atsidavusysis - „Mano mielas Prabhu, mano Viešpatie, atleisk mano tėvui“. Jis tai ir padarė. Tačiau jis žinojo, jog „mano tėvas iš tikrųjų nėra žudomas. Tai - tik jo kūnas.“ Vėliau jis maldavo dėl savo tėvo kitokiu būdu. Visų pirma, kai Nrsimhadeva supyko ir žudė kūną, jis žinojo, jog „šis kūnas nėra mano tėvas. Siela - tai mano tėvas. Todėl tegu Dievas mėgaujasi žudydamas mano tėvo kūną; taip aš jį išgelbėsiu.“