LT/Prabhupada 0443 - Nėra jokių klausimų apie impersonalizmą

Revision as of 13:47, 2 October 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)


Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968

Prabhupāda: Tęsk.

Atsidavusysis: „Jeigu indivualybė nėra faktas, tuomet Krišna nebūtų tiek daug to pabrėžęs ateičiai.“

Prabhupāda: Taip. Jis sako, jog nebuvo tokio laiko, kai mes nebuvome individualūs, ir nebus tokio laiko ateityje, kai mes nebūsime individualūs. Kol kas kalbame apie dabartį, mes esame individualūs. Jūs tai žinote. Taigi kur yra galimybė prarasti individualumą? Tapti beasmeniu? Ne. Nėra tokios galimybės. Voidizmas, impersonalizmas - tai dirbtini neigimo būdai, persipynęs šios materialios egzistencijos daugialypiškumas. Tai - tik negatyvioji pusė. Tai nėra pozityvi pusė. Pozityvi pusė, kaip Krišna sako: tyaktvā dehaṁ punar janma naiti mām eti kaunteya (BG 4.9). „Atmetęs šią materialią pastogę, žmogus ateina pas Mane.“ Visai kaip po to, kai palikote šį kambarį, įžengėte į kitą kambarį. Negalite sakyti, jog „po to, kai paliksiu šį kambarį, turėčiau gyventi danguje.“ Taip pat palikę šį kūną, jeigu keliausite pas Krišną dvasinėje karalystėje, jūsų individualumas vis tiek išliks, tačiau jūs turėsite dvasinį kūną. Su dvasiniu kūnu nebus jokių keblumų. Visai kaip jūsų kūnas skiriasi nuo vandens gyvūnų kūnų. Vandens gyvūnai nepatiria jokių trikdžių vandenyje, nes jų kūnas taip sutvertas. Jie gali čia gyventi taikiai. O jūs negalite. Taip pat žuvys - jeigu ištrauksite jas iš vandens, jos negalės gyventi. Kadangi esate dvasinės sielos, negalite taikiai gyventi šiame materialiame pasaulyje. Jis jums svetimas. Tačiau kai tik įžengsite į dvasinį pasaulį, jūsų gyvenimas taps amžinas, palaimingas ir kupinas žinojimo, tikra taika. Tyaktvā dehaṁ punar janma naiti (BG 4.9). Krišna sako: „Palikęs šį kūną, jis nebesugrįžta į šio materialaus pasaulio keblumus.“ Mām eti, „Jis ateina pas Mane“. „Me“ reiškia Jo karalystę, atributiką, bendražygius, viską. Jeigu koks nors turtuolis ar karalius ateis ir sakys: „Gerai, ateikite pas mane“, tai nereiškia, kad jis yra beasmenis. Jeigu karalius sakys: „Ašeikite...“, tai reiškia, jog jis turi savo rūmus, turi savo sekretorių, turi savo šaunius apartamentus, viskas ten yra. Kaip jis gali būti beasmenis? Tačiau jis viso labo sako: „Ateikite pas mane“. Tas „mane“ viską pasako. Šis „mane“ nereiškia beasmeniškumo. Mes gauname informaciją iš Brahma-saṁhitos, lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ... surabhīr abhipālayantam (Bs. 5.29). Taigi Jis nėra beasmenis. Jis augina karves, Jis yra su šimtu ir tūkstančiu sėkmės deivių, Jo draugai, atributika, karalystė, namas - viskas ten yra. Taigi nėra jokio klausimo apie impersonalizmą.