LT/Prabhupada 1068 - Yra trijų rūšių veikla, remiantis skirtingomis gamtos energijomis: Difference between revisions
(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 1068 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1966 Category:LT-Quotes...") |
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version) |
||
| Line 10: | Line 10: | ||
[[Category:Lithuanian Language]] | [[Category:Lithuanian Language]] | ||
<!-- END CATEGORY LIST --> | <!-- END CATEGORY LIST --> | ||
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE --> | |||
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 1067 - Turime priimti Bhagavad Gitą be jokių interpretacijų, be jokių iškirpimų|1067|LT/Prabhupada 1069 - Religija perteikia tikėjimo idėją. Tikėjimas gali keistis, tačiau Sanatana-dharma nesikeičia|1069}} | |||
<!-- END NAVIGATION BAR --> | |||
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | ||
<div class="center"> | <div class="center"> | ||
| Line 18: | Line 21: | ||
<!-- BEGIN VIDEO LINK --> | <!-- BEGIN VIDEO LINK --> | ||
{{youtube_right| | {{youtube_right|Kh9JzDyHLvA|Yra trijų rūšių veikla, remiantis skirtingomis gamtos energijomis - Prabhupāda 1068}} | ||
<!-- END VIDEO LINK --> | <!-- END VIDEO LINK --> | ||
<!-- BEGIN AUDIO LINK --> | <!-- BEGIN AUDIO LINK --> | ||
<mp3player> | <mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/660219BG-NEW_YORK_clip12.mp3</mp3player> | ||
<!-- END AUDIO LINK --> | <!-- END AUDIO LINK --> | ||
| Line 37: | Line 40: | ||
:iti matvā bhajante māṁ | :iti matvā bhajante māṁ | ||
:budhā bhāva-samanvitāḥ | :budhā bhāva-samanvitāḥ | ||
:([[ | :([[LT/BG 10.8|BG 10.8]]) | ||
</div> | </div> | ||
Viešpats yra pirminis visa ko kūrėjas. Jis sukūrė Brahmą, Jis... Tai taip pat paaiškinta. Jis sukūrė Brahmą. 11-tame skyriuje į Viešpatį kreipiamasi kaip į „prapitāmaha“ ([[ | Viešpats yra pirminis visa ko kūrėjas. Jis sukūrė Brahmą, Jis... Tai taip pat paaiškinta. Jis sukūrė Brahmą. 11-tame skyriuje į Viešpatį kreipiamasi kaip į „prapitāmaha“ ([[LT/BG 11.39|BG 11.39]]), nes į Brahmą kreipiamasi kaip į pitāmaha, senelį, tačiau Viešpats sukūrė ir senelį. Niekas neturėtų teigti, jog yra visa ko savininkas, jis turi priimti dalykus, kuriuos Viešpats atidėjo į šalį kaip tai, kas reikalinga palaikymui. Yra daugybė pavyzdžių, kaip mes turėtume panaudoti Viešpaties paskirstymą. Tai taip pat paaiškinama Bhagavad-gītoje. Pradžioje Ardžuna nusprendė, jog jis nesikaus. Jis rėmėsi savo paties pamąstymais. Ardžuna Viešpačiui pasakė, jog jis negalėtų mėgautis karalyste po to, kai nužudė savo tautiečius. Tokį požiūrio tašką jis turėjo dėl savo kūniškos koncepcijos. Nes jis galvojo, jog kūnas - tai jis, o kūniški giminaičiai, jo broliai, sūnėnai, jo uošvis ar senelis, buvo jo kūno tęsiniai, tad jis galvojo taip, kad patenkintų savo kūniškus poreikius. Visa tai Viešpats pasakė tam, kad pakeistų požiūrį. Ir Ardžuna sutiko dirbti pagal Viešpaties nurodymus. Jis pasakė: „Kariṣye vacanaṁ tava.“ ([[LT/BG 18.73|BG 18.73]]) | ||
Todėl šiame pasaulyje žmogui nėra skirta ginčytis kaip katėms ir šunims. Jis turi būti pakankamai protingas tam, kad suprastų žmogaus gyvenimo svarbą ir atsisakytų veikti kaip paprastas gyvūnas. Žmogus turėtų suvokti savo gyvenimo tikslą. Šis nurodymas duodamas visoje vedinėje literatūroje, o viso to esmė pateikiama Bhagavad-gītoje. Vedinė literatūra skirta žmogui, ne katėms ar šunims. Katės ir šunys gali žudyti gyvūnus, kuriuos valgo, ir niekas nekels klausimo apie šio veiksmo nuodėmę. Tačiau jeigu žmogus nužudo gyvūną tam, kad patenkintų savo nekontroliuojamą skonį, jis turi atsakyti už gamtos dėsnių pažeidimą. Bhagavad-gītoje paaiškinama, jog egzistuoja trijų skirtingų rūšių veiklos, remiantis trimis skirtingomis gamtos energijomis: dorybės veikla, aistros veikla ir neišmanymo veikla. Taip pat yra trijų rūšių valgomas maistas: maistas dorybėje, maistas aistroje ir maistas neišmanyme. Jie visi aiškiai apibūdinti, ir jeigu mes tinkamai pasinaudosime Bhagavad-gītos nurodymais, mūsų visas gyvenimas bus apvalytas ir galiausiai mes pasieksime tikslą. „Yad gatvā na nivartante tad dhāma paramaṁ mama.“ ([[ | Todėl šiame pasaulyje žmogui nėra skirta ginčytis kaip katėms ir šunims. Jis turi būti pakankamai protingas tam, kad suprastų žmogaus gyvenimo svarbą ir atsisakytų veikti kaip paprastas gyvūnas. Žmogus turėtų suvokti savo gyvenimo tikslą. Šis nurodymas duodamas visoje vedinėje literatūroje, o viso to esmė pateikiama Bhagavad-gītoje. Vedinė literatūra skirta žmogui, ne katėms ar šunims. Katės ir šunys gali žudyti gyvūnus, kuriuos valgo, ir niekas nekels klausimo apie šio veiksmo nuodėmę. Tačiau jeigu žmogus nužudo gyvūną tam, kad patenkintų savo nekontroliuojamą skonį, jis turi atsakyti už gamtos dėsnių pažeidimą. Bhagavad-gītoje paaiškinama, jog egzistuoja trijų skirtingų rūšių veiklos, remiantis trimis skirtingomis gamtos energijomis: dorybės veikla, aistros veikla ir neišmanymo veikla. Taip pat yra trijų rūšių valgomas maistas: maistas dorybėje, maistas aistroje ir maistas neišmanyme. Jie visi aiškiai apibūdinti, ir jeigu mes tinkamai pasinaudosime Bhagavad-gītos nurodymais, mūsų visas gyvenimas bus apvalytas ir galiausiai mes pasieksime tikslą. „Yad gatvā na nivartante tad dhāma paramaṁ mama.“ ([[LT/BG 15.6|BG 15.6]]) | ||
Ši informacija pateikiama Bhagavad-gītoje, jog už šio materialaus dangaus egzistuoja kitas, dvasinis dangus; jis vadinamas sanātana dangumi. Šiame mus dengiančiame danguje mes galvojame, jog viskas yra laikina. Tai apsireiškia, kurį laiką pabūna, palieka po savęs tam tikrų produktų, tuomet tai mažėja, kol visai išnyksta. Tai - šio materialaus pasaulio dėsnis. Paimkite šį kūną, bet kokį čia sukurtą vaisių, galų gale jis yra sunaikinamas. Taigi už šio laikino pasaulio yra kitas pasaulis, apie kurį čia pateikiama informacija: „Paras tasmāt tu bhāvaḥ anyaḥ.“ ([[ | Ši informacija pateikiama Bhagavad-gītoje, jog už šio materialaus dangaus egzistuoja kitas, dvasinis dangus; jis vadinamas sanātana dangumi. Šiame mus dengiančiame danguje mes galvojame, jog viskas yra laikina. Tai apsireiškia, kurį laiką pabūna, palieka po savęs tam tikrų produktų, tuomet tai mažėja, kol visai išnyksta. Tai - šio materialaus pasaulio dėsnis. Paimkite šį kūną, bet kokį čia sukurtą vaisių, galų gale jis yra sunaikinamas. Taigi už šio laikino pasaulio yra kitas pasaulis, apie kurį čia pateikiama informacija: „Paras tasmāt tu bhāvaḥ anyaḥ.“ ([[LT/BG 8.20|BG 8.20]]) Yra kita prigimtis, kuri yra amžina, sanātana, kuri yra amžina. O jīvos taip pat apibūdinamos kaip sanātana. „Mamaivāṁśo jīva-bhūtaḥ jīva-loke sanātanaḥ.“ ([[LT/BG 15.7|BG 15.7]]) Sanātana, sanātana reiškia „amžinas“. Viešpats taip pat apibūdinamas kaip sanātana 11-tame skyriuje. Kadangi su Viešpačiu turime intymų santykį, ir kokybiškai visi esame viena... Sanātana-dhama, ir sanātana Aukščiausiasis Asmuo, ir sanātana gyvosios būtybės, jie taip pat yra tame pačiame kokybiniame plane. Todėl visas Bhagavad-gītos tikslas yra atgaivinti mūsų sanātana veiklą, tai vadinama sanātana-dharma, arba amžina gyvosios būtybės veikla. Dabar laikinai esame įsitraukę į skirtingas veiklas, ir visos šios veiklos yra apvalomos. Kai atmesime visas laikinas veiklas, „sarva-dharmān parityajya“ ([[LT/BG 18.66|BG 18.66]]), ir kai mes atmesime veiklas, kaip nori Aukščiausiasis Viešpats, tai vadinama tyru gyvenimu. | ||
<!-- END TRANSLATED TEXT --> | <!-- END TRANSLATED TEXT --> | ||
Latest revision as of 10:37, 3 October 2018
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Viešpats, būdamas pūrṇam arba visų tobuliausias, negali tapti pavaldus materialios gamtos dėsniams. Todėl žmogus turėtų būti pakankamai protingas, kad žinotų, jog, išskyrus Viešpatį, niekas nėra savininkas šioje visatoje. Tai paaiškinama Bhagavad-gītoje:
- ahaṁ sarvasya prabhavo
- mattaḥ sarvaṁ pravartate
- iti matvā bhajante māṁ
- budhā bhāva-samanvitāḥ
- (BG 10.8)
Viešpats yra pirminis visa ko kūrėjas. Jis sukūrė Brahmą, Jis... Tai taip pat paaiškinta. Jis sukūrė Brahmą. 11-tame skyriuje į Viešpatį kreipiamasi kaip į „prapitāmaha“ (BG 11.39), nes į Brahmą kreipiamasi kaip į pitāmaha, senelį, tačiau Viešpats sukūrė ir senelį. Niekas neturėtų teigti, jog yra visa ko savininkas, jis turi priimti dalykus, kuriuos Viešpats atidėjo į šalį kaip tai, kas reikalinga palaikymui. Yra daugybė pavyzdžių, kaip mes turėtume panaudoti Viešpaties paskirstymą. Tai taip pat paaiškinama Bhagavad-gītoje. Pradžioje Ardžuna nusprendė, jog jis nesikaus. Jis rėmėsi savo paties pamąstymais. Ardžuna Viešpačiui pasakė, jog jis negalėtų mėgautis karalyste po to, kai nužudė savo tautiečius. Tokį požiūrio tašką jis turėjo dėl savo kūniškos koncepcijos. Nes jis galvojo, jog kūnas - tai jis, o kūniški giminaičiai, jo broliai, sūnėnai, jo uošvis ar senelis, buvo jo kūno tęsiniai, tad jis galvojo taip, kad patenkintų savo kūniškus poreikius. Visa tai Viešpats pasakė tam, kad pakeistų požiūrį. Ir Ardžuna sutiko dirbti pagal Viešpaties nurodymus. Jis pasakė: „Kariṣye vacanaṁ tava.“ (BG 18.73)
Todėl šiame pasaulyje žmogui nėra skirta ginčytis kaip katėms ir šunims. Jis turi būti pakankamai protingas tam, kad suprastų žmogaus gyvenimo svarbą ir atsisakytų veikti kaip paprastas gyvūnas. Žmogus turėtų suvokti savo gyvenimo tikslą. Šis nurodymas duodamas visoje vedinėje literatūroje, o viso to esmė pateikiama Bhagavad-gītoje. Vedinė literatūra skirta žmogui, ne katėms ar šunims. Katės ir šunys gali žudyti gyvūnus, kuriuos valgo, ir niekas nekels klausimo apie šio veiksmo nuodėmę. Tačiau jeigu žmogus nužudo gyvūną tam, kad patenkintų savo nekontroliuojamą skonį, jis turi atsakyti už gamtos dėsnių pažeidimą. Bhagavad-gītoje paaiškinama, jog egzistuoja trijų skirtingų rūšių veiklos, remiantis trimis skirtingomis gamtos energijomis: dorybės veikla, aistros veikla ir neišmanymo veikla. Taip pat yra trijų rūšių valgomas maistas: maistas dorybėje, maistas aistroje ir maistas neišmanyme. Jie visi aiškiai apibūdinti, ir jeigu mes tinkamai pasinaudosime Bhagavad-gītos nurodymais, mūsų visas gyvenimas bus apvalytas ir galiausiai mes pasieksime tikslą. „Yad gatvā na nivartante tad dhāma paramaṁ mama.“ (BG 15.6)
Ši informacija pateikiama Bhagavad-gītoje, jog už šio materialaus dangaus egzistuoja kitas, dvasinis dangus; jis vadinamas sanātana dangumi. Šiame mus dengiančiame danguje mes galvojame, jog viskas yra laikina. Tai apsireiškia, kurį laiką pabūna, palieka po savęs tam tikrų produktų, tuomet tai mažėja, kol visai išnyksta. Tai - šio materialaus pasaulio dėsnis. Paimkite šį kūną, bet kokį čia sukurtą vaisių, galų gale jis yra sunaikinamas. Taigi už šio laikino pasaulio yra kitas pasaulis, apie kurį čia pateikiama informacija: „Paras tasmāt tu bhāvaḥ anyaḥ.“ (BG 8.20) Yra kita prigimtis, kuri yra amžina, sanātana, kuri yra amžina. O jīvos taip pat apibūdinamos kaip sanātana. „Mamaivāṁśo jīva-bhūtaḥ jīva-loke sanātanaḥ.“ (BG 15.7) Sanātana, sanātana reiškia „amžinas“. Viešpats taip pat apibūdinamas kaip sanātana 11-tame skyriuje. Kadangi su Viešpačiu turime intymų santykį, ir kokybiškai visi esame viena... Sanātana-dhama, ir sanātana Aukščiausiasis Asmuo, ir sanātana gyvosios būtybės, jie taip pat yra tame pačiame kokybiniame plane. Todėl visas Bhagavad-gītos tikslas yra atgaivinti mūsų sanātana veiklą, tai vadinama sanātana-dharma, arba amžina gyvosios būtybės veikla. Dabar laikinai esame įsitraukę į skirtingas veiklas, ir visos šios veiklos yra apvalomos. Kai atmesime visas laikinas veiklas, „sarva-dharmān parityajya“ (BG 18.66), ir kai mes atmesime veiklas, kaip nori Aukščiausiasis Viešpats, tai vadinama tyru gyvenimu.