LT/BG 1.31
Tekstas 31
- न च श्रेयोऽनुपश्यामि हत्वा स्वजनमाहवे ।
- न काङ्क्षे विजयं कृष्ण न च राज्यं सुखानि च ॥३१॥
- na ca śreyo ’nupaśyāmi
- hatvā sva-janam āhave
- na kāṅkṣe vijayaṁ kṛṣṇa
- na ca rājyaṁ sukhāni ca
Pažodinis vertimas
na — nei; ca — taip pat; śreyaḥ — gėrį; anupaśyāmi — aš įžvelgiu; hatvā — žudydamas; sva-janam — savo gentainius; āhave — kovoje; na — nei; kāṅkṣe — aš trokštu; vijayam — pergalės; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; na — nei; ca — taip pat; rājyam — karalystės; sukhāni — laimės iš jos; ca — taip pat.
Vertimas
Nesuprantu, ką gero gali duoti gentainių žudymas šiame mūšyje. Tokia kaina, mano brangusis Kṛṣṇa, aš netrokštu nei pergalės, nei karalystės, nei laimės.
Komentaras
Sąlygotos sielos nežino, kad didžiausia nauda joms – tai tarnauti Viṣṇu (arba Kṛṣṇai). Jas suvilioja kūniški ryšiai ir jos tikisi per juos patirti laimę. Šitaip aklai suvokdamos gyvenimą, jos net neatmena, kokios yra materialios laimės priežastys. Atrodo, kad Arjuna bus pamiršęs ir dorovinį kṣatriyo kodeksą. Pasakyta, kad į akinančiai spindinčią Saulės planetą, kurios galia neišmatuojama, verti patekti dviejų rūšių žmonės: kṣatriyai, Kṛṣṇos įsakymu kritę mūšio lauke, ir atsižadėjusieji pasaulio bei visiškai pasišventę dvasiniam tobulėjimui asmenys. Arjuna nenori žudyti net savo priešų, jau nekalbant apie giminaičius. Jis mano, kad nukovęs savo gentainius neberas laimės gyvenime, ir nenori grumtis mūšyje, kaip ir alkio nejaučiantis žmogus nenori gamintis maisto. Jis nutaria pasitraukti į mišką ir gyventi ten vienas su savo neviltimi. Bet jam, kṣatriyui, norinčiam pragyventi, reikia valdyti karalystę, nes kṣatriyas negali daryti nieko kito. Bet Arjuna neturi karalystės. Vienintelis būdas ją išsikovoti – kautis su pusbroliais, broliais, ir jėga atgauti iš tėvo paveldėtas valdas. Tačiau to daryti jis nenori. Todėl jis mano, kad reikia pasitraukti į mišką ir vienišam ten kentėti.