LT/BG 10.15

From Vanipedia
Jump to: navigation, search
Bhagavad-gītā, kokia ji yra - DEŠIMTAS SKYRIUS: Absoliuto turtingumas
BG 10.14 BG 10.14 - BG 10.16 BG 10.16
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 15

स्वयमेवात्मनात्मानं वेत्थ त्वं पुरुषोत्तम ।
भूतभावन भूतेश देवदेव जगत्पते ॥१५॥
svayam evātmanātmānaṁ
vettha tvaṁ puruṣottama
bhūta-bhāvana bhūteśa
deva-deva jagat-pate

Pažodinis vertimas

svayam — asmeniškai; eva — tikrai; ātmanā — per Save; ātmānam — Save; vettha — pažįsti; tvam — Tu; puruṣa-uttama — o didžiausias iš visų asmenybių; bhūta-bhāvana — o visa ko šaltini; bhūta-īśa — o visa ko Viešpatie; deva-deva — o visų pusdievių Viešpatie; jagat-pate — o visos visatos Viešpatie.

Vertimas

Iš tiesų, tik Tu vienas per Savo vidinę galią pažįsti Save, o Aukščiausioji Asmenybe, visa ko šaltini, visų būtybių Valdove, dievų Dieve, visatos Viešpatie!

Komentaras

Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą patiria tie, kurie užmezgė su Juo ryšį pasiaukojamai tarnaudami taip, kaip tarnavo Arjuna bei jo pasekėjai. Demoniškos ir ateistinės mąstysenos žmonės nepažįsta Kṛṣṇos. Spekuliatyvūs samprotavimai, atitolinantys mus nuo Aukščiausiojo Viešpaties, yra rimta nuodėmė, todėl nepažįstantys Kṛṣṇos tenesiima komentuoti „Bhagavad-gītos“. „Bhagavad-gītą“ pateikė Kṛṣṇa, ir kadangi ji – Kṛṣṇos mokslas, tai ir perimti ją reikia iš Kṛṣṇos, kaip tai padarė Arjuna. Nevalia jos perimti iš ateistų.

„Śrimad- Bhāgavatam“ (1.2.11) teigiama:

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

Aukščiausioji Tiesa suvokiama trimis aspektais: kaip beasmenis Brahmanas, lokalizuota Paramātmā ir pagaliau kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taigi pasiekus paskutinę Absoliučios Tiesos suvokimo pakopą, prieinamas Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Paprastas ar net išsivadavęs žmogus, kuris patyrė beasmenį Brahmaną ar lokalizuotą Paramātmą, Dievo Asmens gali ir nesuvokti. Šie žmonės turėtų stengtis pažinti Aukščiausiąją Asmenybę iš „Bhagavad-gītos“ posmų, kuriuos išsakė Pats Dievo Asmuo – Kṛṣṇa. Kartais impersonalistai laiko Kṛṣṇą Bhagavānu arba pripažįsta Jo autoritetą. Vis dėlto daug išsivadavusiųjų nesuvokia Kṛṣṇos, kaip Puruṣottamos – Aukščiausiojo Asmens. Todėl Arjuna ir kreipėsi į Jį pavadindamas „Puruṣottama“. Tačiau gali likti nesuprasta tai, kad Kṛṣṇa – visų gyvųjų esybių tėvas. Todėl Arjuna vadina Jį „Bhūta-bhāvana“. Bet jeigu ir įsisąmoninome Jį esant visų gyvųjų esybių tėvu, galime dar nesuvokti, kad Jis yra aukščiausias valdovas. Todėl šiame posme Arjuna į Jį kreipiasi „Bhūteśa“ – „aukščiausias visų valdove“. Tačiau net ir tasai, kuris suvokė, kad Kṛṣṇa – visų gyvųjų esybių valdovas, gali nežinoti, kad Jis yra pusdievių šaltinis, todėl posme į Jį kreipiamasi „Devadeva“ – „visų pusdievių garbinamas Dieve“. Tačiau net ir žinant, kad Jis – pusdievių garbinamas Dievas, galime nesuvokti Jį esant aukščiausią visa ko savininką, todėl Jis pavadinamas dar ir „Jagatpati“. Taip per Arjunos patyrimą posmas patvirtina tiesą apie Kṛṣṇą, o mes turime sekti Arjunos pėdomis, jeigu norime suprasti Kṛṣṇą Tokį, koks Jis yra.


BG 10.14 BG 10.14 - BG 10.16 BG 10.16