LT/BG 10.16
Tekstas 16
- वक्तुमर्हस्यशेषेण दिव्या ह्यात्मविभूतयः ।
- याभिर्विभूतिभिर्लोकानिमांस्त्वं व्याप्य तिष्ठसि ॥१६॥
- vaktum arhasy aśeṣeṇa
- divyā hy ātma-vibhūtayaḥ
- yābhir vibhūtibhir lokān
- imāṁs tvaṁ vyāpya tiṣṭhasi
Pažodinis vertimas
vaktum — pasakyti; arhasi — Tu vertas; aśeṣeṇa — smulkiai; divyāḥ — dieviškas; hi — tikrai; ātma — Savo; vibhūtayaḥ — vertenybes; yābhiḥ — kuriomis; vibhūtibhiḥ — vertenybėmis; lokān — visas planetas; imān — šias; tvam — Tu; vyāpya — persmelkdamas; tiṣṭhasi — lieki.
Vertimas
Prašau, papasakok man smulkiai apie Savo dieviškąsias vertenybes, kuriomis Tu persmelki visus šiuos pasaulius.
Komentaras
Posmas rodo, kad Arjuną jau patenkina įgytasis Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, supratimas. Per Kṛṣṇos malonę Arjuna sukaupė patirties, įgijo išminties, žinių bei visko, ką šios savybės teikia žmogui, ir suvokė, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Arjunos nebekamuoja abejonės, ir vis dėlto jis prašo, kad Kṛṣṇa paaiškintų Savo visa persmelkiančią prigimtį. Paprasti žmonės, o ypač impersonalistai, labiausiai domisi visa persmelkiančia Aukščiausiojo prigimtimi. Todėl Arjuna ir klausia Kṛṣṇos, kaip Jis egzistuoja Savo visa persmelkiančiu aspektu per skirtingas Savo energijas. Reikia nepamiršti, kad šito Arjuna klausia visų žmonių labui.