LT/BG 10.30
Tekstas 30
- प्रह्लादश्चास्मि दैत्यानां कालः कलयतामहम् ।
- मृगाणां च मृगेन्द्रोऽहं वैनतेयश्च पक्षिणाम् ॥३०॥
- prahlādaś cāsmi daityānāṁ
- kālaḥ kalayatām aham
- mṛgāṇāṁ ca mṛgendro ’haṁ
- vainateyaś ca pakṣiṇām
Pažodinis vertimas
prahlādaḥ — Prahlāda; ca — taip pat; asmi — Aš esu; daityānām — iš demonų; kālaḥ — laikas; kalayatām — iš naikinančių jėgų; aham — Aš esu; mṛgāṇām — iš gyvūnų; ca — ir; mṛga-indraḥ — liūtas; aham — Aš esu; vainateyaḥ — Garuḍa; ca — taip pat; pakṣiṇām — iš paukščių.
Vertimas
Iš demonų Daityų Aš – dievotasis Prahlāda, iš naikinančių jėgų Aš – laikas, iš žvėrių esu liūtas, o iš paukščių Aš – Garuḍa.
Komentaras
Diti ir Aditi – seserys. Aditi sūnūs vadinasi Ādityos, o Diti sūnūs – Daityos. Visi Ādityos – Viešpaties bhaktai, o Daityos – ateistai. Nors Prahlāda ir gimė Daityų šeimoje, jis nuo mažumos buvo didis bhaktas. Dėl savo pasiaukojamo tarnavimo Viešpačiui ir dieviško būdo, jis laikomas Kṛṣṇos atstovu.
Yra daug naikinančių principų, tačiau tarp jų Kṛṣṇą atstovauja laikas, nes dėl jo įtakos viskas materialioje visatoje sunyksta. Stipriausias ir nuožmiausias tarp gausybės žvėrių – liūtas, o iš milijonų įvairiausių paukščių visų didžiausias – Garuḍa, Viešpaties Viṣṇu nešėjas.