LT/BG 2.23
Tekstas 23
- नैनं छिन्दन्ति शस्त्राणि नैनं दहति पावकः ।
- न चैनं क्लेदयन्त्यापो न शोषयति मारुतः ॥२३॥
- nainaṁ chindanti śastrāṇi
- nainaṁ dahati pāvakaḥ
- na cainaṁ kledayanty āpo
- na śoṣayati mārutaḥ
Pažodinis vertimas
na —niekada; enam —šią sielą; chindanti —gali sukapoti į dalis; śastrāṇi —ginklai; na —niekada; enam —šią sielą; dahati —sudegina; pāvakaḥ —ugnis; na —niekada; ca —taip pat; enam —šią sielą; kledayanti —permerkia; āpaḥ —vanduo; na —niekada; śoṣayati —išdžiovina; mārutaḥ —vėjas.
Vertimas
Sielos negali sukapoti į dalis joks ginklas, negali sudeginti ugnis, permerkti vanduo, išdžiovinti vėjas.
Komentaras
Jokiais ginklais – nei kardu, nei liepsna, nei liūtimi, nei viesulu etc. – negalima sunaikinti dvasinės sielos. Pasirodo, jog be šiuolaikinių ugnies ginklų būta įvairiausių rūšių ginklų, sukurtų iš žemės, vandens, oro, eterio etc. Šių dienų branduolinis ginklas priskirtinas prie ugnies ginklų, o seniau jų būta ir kitokių, sukurtų iš visų kitų materijos elementų. Ugnies ginklus neutralizuodavo vandens ginklai, kurių nūdienis mokslas nė nežino. Mūsų dienų mokslininkai nieko nenumano ir apie viesulo galią panaudojančius ginklus. Vis dėlto sielos neįmanoma suskaldyti arba sunaikinti jokiais, net tobuliausios konstrukcijos ginklais.
Māyāvādžiai negali paaiškinti, kokiu būdu (neva dėl neišmanymo) individuali siela atsirado ir buvo užvaldyta iliuzinės energijos. Individuali siela yra atskira Aukščiausiosios Sielos dalis per amžius, ir niekada nebuvo taip, kad ji tapo atskirta nuo pirminės Aukščiausiosios Sielos. Kadangi amžinai (sanātana) egzistuojančios individualios sielos yra be galo mažos, jos yra linkusios pasiduoti iliuzinės energijos įtakai. Taip jos praranda galimybę artimai bendrauti su Aukščiausiuoju Viešpačiu; jos tarsi kibirkštys, kurios kokybiškai nesiskiria nuo ugnies, bet užgęsta, vos tik iš jos išlekia. „Varāha Purāṇoje“ gyvosios esybės apibūdintos kaip atsietos sudėtinės Aukščiausiojo dalelės. Tokios jos yra amžinai, – ta mintis patvirtinama ir „Bhagavad-gītoje“. Taigi, net išsivadavusi iš iliuzijos, gyvoji esybė išsaugo savo identiškumą – ką rodo Viešpaties pamokymai Arjunai. Perėmęs žinias iš Kṛṣṇos, Arjuna išsivadavo, tačiau jokiu būdu nesusivienijo su Kṛṣṇa.