LT/BG 2.27
Tekstas 27
- जातस्य हि ध्रुवो मृत्युर्ध्रुवं जन्म मृतस्य च ।
- तस्मादपरिहार्येऽर्थे न त्वं शोचितुमर्हसि ॥२७॥
- jātasya hi dhruvo mṛtyur
- dhruvaṁ janma mṛtasya ca
- tasmād aparihārye ’rthe
- na tvaṁ śocitum arhasi
Pažodinis vertimas
jātasya —to, kuris gimė; hi —tikrai; dhruvaḥ —faktas; mṛtyuḥ —mirtis; dhruvam —taip pat faktas; janma —gimimas; mṛtasya —mirusiojo; ca —taip pat; tasmāt —todėl; aparihārye —dėl neišvengiamo; arthe —dalyko; na —ne; tvam —tu; śocitum —sielvartauti; arhasi —verta.
Vertimas
Kas gimė, tas tikrai numirs, o po mirties jis būtinai vėl atgims. Todėl nesielvartauk ir vykdyk savo pareigą – jos neišvengsi.
Komentaras
Gyvenimo poelgiai nulemia gimimo sąlygas. Pasibaigus vienam aktyvumo periodui mirštame, kad gimę vėl atnaujintume savo veiklą. Taip sukamės gimimo ir mirties rate ir negalime išsivaduoti. Tačiau sukimasis gimimo ir mirties rate nėra pagrindas beprasmiškai žudyti, laikyti skerdyklas ir kelti karus. Nors, kita vertus, prievarta ir karai – tai neišvengiami faktoriai, lemiantys teisėtumą ir tvarką žmonių visuomenėje.
Kurukṣetros mūšis, kaip Aukščiausiojo valios išraiška, buvo neišvengiamas, o kovoti už teisų reikalą – kṣatriyo pareiga. Tad ar turėtų Arjuną gąsdinti bei skaudinti giminaičių mirtis – juk jis vykdo teisėtą pareigą? Jis nenusižengia įstatymui, tad nesulauks ir nuodėmingos veiklos atoveikio, kuris jį taip gąsdina. Vengdamas teisėtos pareigos, jis vis tiek neatitolins savo giminaičių mirties, o tiktai gali pats degraduoti, nes pasirinko neteisingą veiklos kryptį.