LT/BG 2.34
Tekstas 34
- अकीर्तिं चापि भूतानि कथयिष्यन्ति तेऽव्ययाम् ।
- सम्भावितस्य चाकीर्तिर्मरणादतिरिच्यते ॥३४॥
- akīrtiṁ cāpi bhūtāni
- kathayiṣyanti te ’vyayām
- sambhāvitasya cākīrtir
- maraṇād atiricyate
Pažodinis vertimas
akīrtim —gėdą; ca —taip pat; api —be to; bhūtāni —visi žmonės; kathayiṣyanti —kalbės; te —apie tave; avyayām —amžinai; sambhāvitasya —garbingam žmogui; ca —taip pat; akīrtiḥ —nešlovė; maraṇāt —mirtį; atiricyate —pranoksta.
Vertimas
Žmonės nuolat minės tavo gėdą, o garbingam žmogui negarbė net už mirtį baisesnė.
Komentaras
Viešpats Kṛṣṇa, kaip Arjunos draugas ir kaip filosofas, pastarajam atsisakant kovoti pareiškia Savo galutinę nuomonę. Viešpats sako: „Arjuna, jei pasitrauksi iš kautynių lauko kautynėms dar neprasidėjus, žmonės pavadins tave bailiu. O jei manai, kad pabėgęs iš kautynių lauko išgelbėsi savo gyvybę, ir tegu žmonės tave vadina kaip tik nori, tai paklausyk Mano patarimo: geriau jau žūk kautynėse. Tokiam gerbiamam žmogui, kaip tu, nešlovė baisesnė už mirtį. Todėl nepritinka tau bėgti drebant dėl savo gyvybės – verčiau žūti kovoje. Taip išsaugosi savo gerą vardą visuomenėje ir išvengsi piktų kalbų, kad piktnaudžiavai Mano draugyste.“
Žodžiu, galutinė Viešpaties nuomonė tokia: Arjuna verčiau turi mirti, bet nepasitraukti iš mūšio lauko.