LT/BG 9.6
Tekstas 6
- यथाकाशस्थितो नित्यं वायुः सर्वत्रगो महान् ।
- तथा सर्वाणि भूतानि मत्स्थानीत्युपधारय ॥६॥
- yathākāśa-sthito nityaṁ
- vāyuḥ sarvatra-go mahān
- tathā sarvāṇi bhūtāni
- mat-sthānīty upadhāraya
Pažodinis vertimas
yathā — kaip kad; ākāśa-sthitaḥ — esantis danguje; nityam — visada; vāyuḥ — vėjas; sarvatra-gaḥ — visur pučiantis; mahān — stiprus; tathā — lygiai taip; sarvāṇi bhūtāni — visos sukurtos būtybės; mat-sthāni — yra Manyje; iti — taip; upadhāraya — pasistenk suprasti.
Vertimas
Supraski, lygiai kaip galingas visur siaučiantis vėjas visad lieka danguje, taip ir visos sukurtos būtybės glūdi Manyje.
Komentaras
Eiliniam žmogui beveik nesuvokiama, kaip Viešpatyje gali išsitekti milžiniška materiali kūrinija. Tačiau Jis pateikia pavyzdį, padedantį mums tai suprasti. Dangus, gal būt, pati didžiausia apraiška, kurią aprėpia mūsų protas. O šiame danguje yra didžiausia materialaus pasaulio stichija – vėjas, arba oras. Oro srovės įtakoja bet kokį judėjimą. Nors vėjas galingas, jis vis dėlto pučia danguje, iš jo neištrūksta. Taip ir visos stebuklingos kosmoso apraiškos egzistuoja aukščiausia Dievo valia, jai paklūsta. Kaip dažnai sakoma: net žolelė nesujudės be Aukščiausiojo Dievo Asmens valios. Taigi Jo valia viską judina. Jo valia viskas kuriama, palaikoma ir naikinama. Vis dėlto Jis yra nuošalyje nuo visko, kaip dangus visada nuošaly nuo vėjo.
Upaniṣadose yra teigiama: yad-bhīṣā vātaḥ pavate – „Tiktai iš baimės prieš Aukščiausiajį Viešpatį pučia vėjas.“ („Taittirīya Upaniṣada“ 2.8.1) „Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣadoje“ (3.8.9) irgi sakoma: etasaya vā akṣarasya praśāsane gārgi sūrya-candramasau vidhṛtau tiṣṭhata etasya vā akṣarasya praśāsane gārgi dyāv-āpṛthivyau vidhṛtau tiṣṭhataḥ. „Paklusdami aukščiausiajam įsakymui, Aukščiausiojo Dievo Asmens prižiūrimi, juda Mėnulis, Saulė ir kitos didelės planetos.“ „Brahma-saṁhitoje“ (5.52) taip pat yra sakoma:
- yac-cakṣur eṣa savitā sakala-grahāṇāṁ
- rājā samasta-sura-mūrtir aśeṣa-tejāḥ
- yasyājñayā bhramati sambhṛta-kāla-cakro
- govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi
Čia aprašomas Saulės judėjimas. Sakoma, jog Saulė yra viena iš Aukščiausiojo Viešpaties akių, ji spinduliuoja neišsenkamą šilumą ir šviesą. Bet, paklusdama Govindos įsakymui ir aukščiausiai Jo valiai, ji skrieja nustatyta orbita. Taigi Vedų raštuose randame įrodymų, kad materiali kūrinija, kuri mums atrodo nuostabi ir milžiniška, yra visiškoje Aukščiausiojo Dievo Asmens valdžioje. Plačiau tuos dalykus nušvies kiti šio skyriaus posmai.