LT/BG 9.7

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 7

सर्वभूतानि कौन्तेय प्रकृतिं यान्ति मामिकाम् ।
कल्पक्षये पुनस्तानि कल्पादौ विसृजाम्यहम् ॥७॥
sarva-bhūtāni kaunteya
prakṛtiṁ yānti māmikām
kalpa-kṣaye punas tāni
kalpādau visṛjāmy aham

Pažodinis vertimas

sarva-bhūtāni — visos sukurtos esybės; kaunteya — o Kuntī sūnau; prakṛtim — į gamtą; yānti — patenka; māmikām — Mano; kalpa-kṣaye — epochos pabaigoje; punaḥ — vėl; tāni — visas jas; kalpa-ādau — epochos pradžioje; visṛjāmi — kuriu; aham — Aš.

Vertimas

O Kunti sūnau, epochos pabaigoje visos materialios apraiškos įeina į Mano gamtą, o kitos epochos pradžioje Aš vėl jas kuriu Savo galia.

Komentaras

Materialaus kosminio pasaulio kūrimas, palaikymas ir naikinimas visiškai priklauso nuo Dievo Asmens aukščiausios valios. „Epochos pabaigoje“ reiškia mirus Brahmai. Brahmā gyvena šimtą metų, o viena jo diena trunka 4300000000 mūsų Žemės metų. Tiek pat trunka ir jo naktis. Jo mėnesį sudaro trisdešimt tokių dienų ir naktų, o metus – dvylika mėnesių. Praėjus šimtui Brahmos metų ir jam mirus, pradedamas naikinimas – tai reiškia, kad Aukščiausiojo Viešpaties apreikšta energija vėlei grįžta į Jį. Kai vėl iškyla poreikis apreikšti kosminį pasaulį, Jo valia šis pasaulis gauna išraišką. Bahu syām: „Nors Aš esu vienas, tapsiu daugeliu.“ Šis aforizmas iš Vedų („Chāndogya Upaniṣada“ 6.2.3). Viešpats sukuria Savo ekspansijas materialioje energijoje, ir kosminis pasaulis atsiranda iš naujo.