LT/Prabhupada 0240 - Nėra geresnio garbinimo už tą, kurį išreiškė gopės
Lecture on BG 2.3 -- London, August 4, 1973
„Adarśanam.“ Kiekvienas nori regėti Krišną, tačiau tyras atsidavusysis sako: „Jeigu nenori manęs manyti, viskas gerai. Gali sudaužyti mano širdį. Aš galiu visuomet melstis, kad Tave pamatyčiau. Tačiau jeigu Tu neateisi ir sudaužysi mano širdį, aš tai taip pat priimsiu. Vis tiek Tave garbinsiu.“ Tai - tyras atsidavimas. Ne tai, jog „aš paprašiau Krišnos, kad pasirodytų man šokdamas, ir Jis nepasirodė, taigi dabar atsisakau šios nesąmonės. Šis Krišnos sąmonės judėjimas neturi jokios vertės.“ Tikrai ne taip. Tai - Radharanės požiūris. Todėl Krišna paliko Vrindavaną. Visos gopės leido savo dienas verkdamos dėl Krišnos, tačiau jos niekad jo nepasmerkė. Kai kas nors ateidavo... Krišna taip pat apie jas galvojo, kadangi gopės - didžiausios, aukščiausios atsidavusiosios. Su gopių atsidavimu nieko neįmanoma palyginti. Todėl Krišna visuomet buvo joms įsipareigojęs. Krišna joms sakė: „Turite būti patenkintos savo pačių reikalais. Aš jums negaliu nieko sugrąžinti už jūsų meilę.“ Krišna, Aukščiausiasis, visų galingiausias, Jis negalėjo sumokėti visų skolų gopėms. Taigi gopės... Čaitanja Mahaprabhu sakė: „Ramyā kācid upāsanā vraja-vadhu-vargeṇa yā kalpitā.“ Nėra geresnio garbinimo negu tas, kurį suvokė gopės. Taigi gopės - aukščiausios atsidavusiosios. Tarp visų gopių Šrimati Radharani yra pati aukščiausia. Todėl Šrimati Radharani yra netgi didesnė už Krišną.
Tai - Gaudija Vaišnavų filosofija. Tam reikia laiko. Jeigu neišmanėliai Krišnos veikloje paprasčiausiai mato, jog „Krišna vilioja Ardžuną, kad šis kovotų; todėl Krišna - amoralus“, tai reiškia neteisingą matymą. Turite matyti Krišną atskiromis akimis. Todėl Bhagavad Gitoje Krišna sako: „Janma karma me divyaṁ ca. Divyam“ (BG 4.9). Jeigu kas nors gali suprasti šias transcendentalias Krišnos veiklas, jei paprasčiausiai kas nors gali jas suprasti, jis kaipmat tampa išsilaisvinęs. Išsilaisvinęs. Ne paprastai išsilaisvinęs, tačiau jis sugrįžta namo pas Dievą. „Tyaktvā dehaṁ punar janma naiti mām eti kaunteya“ (BG 4.9). Didžiausias išsilaisvinimas. Išsilaisvinimas taip pat būna skirtingų rūšių. „Sāyujya sārūpya sārṣṭi sālokya sāyujya...“ (CC Madhya 6.266). Yra penkios išsilaisvinimo rūšys. „Sāyujya“ reiškia susilieti su egzistencija, Brahmanu, brahma-laya. Tai taip pat išsilaisvinimas. Majavadžiai ar džnaniai sampradajos nori susilieti su egzistencija, Brahmano egzistencija. Tai taip pat mukti. Tai vadinama „sāyujya-mukti.“ Tačiau atsidavusiajam ši sāyujya-mukti yra it pragaras. „Kaivalyaṁ narakāyate.“ Vaišnavui kaivalyam... Monizmas, susilieti su Aukščiausiojo egzistencija, yra lyginamas su pragaru. „Kaivalyaṁ narakāyate tri-daśa-pūr ākāśa-puṣpāyate“ (Caitanya-candrāmṛta 5). Karma jogai... Džnaniai trokšta susilieti su Brahmano egzistencijos spindesiu, o karma jogų aukščiausias tikslas yra būti pakylėtiems į aukštesnes planetas. Svarga-loka, kurioje yra Indra ar Brahma. Tai - karma jogo ambicijos, patekti į dangų. Jie visi, išskyrus Vaišnavų filosofiją, kitoje literatūroje ar šventraščiuose, pavyzdžiui, krikščioniškuose ar islamiškuose, jų visų tikslas yra patekti į dangų.